Kazimieras Būga

Kazimieras Būga (1879 11 06 - 1924 12 02) 1912 m. baigė Peterburgo Istorijos-filologijos fakultetą ir liko dirbti asistentu Lyginamosios kalbotyros katedroje. Nors ir neturėdamas mokslinių laipsnių, 1916–1920 m. jis visgi buvo Permės universiteto profesoriumi.

Grįžęs į Lietuvą Švietimo ministerijos pavestas pradėjo rengti lietuvių kalbos žodyną, kurį faktiškai rengė jau nuo 1902 m. K. Būga dalyvavo universiteto projektų svarstymuose 1921 m., o jį steigiant 1922 m. vasario 16 d. buvo paskirtas jo branduolio nariu ir Socialinių mokslų fakulteto profesoriumi. Jį panaikinus ir įsteigus Humanitarinių mokslų fakultetą, birželio 17 d. tapo ordinariniu profesoriumi.

Iš K. Būgos kūrybos visumos išskirtina Aistiški studijai (1908), Kalbos dalykai (1907-1910), Medžiaga lietuvių, latvių ir prūsų mytologijai (1908–1909), Baltica (1911), Lituanica (1912), Kalbų mokslas bei mūsų senovė (1913), Kalbos mažmožiai (1914, 1920-1922), Славяно-балтийские этимологии (1913-1916), Kalba ir senovė (1922), Die Metatonie im Litauischen und Lettischen (1923-1924), Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje (1924). Į rusų kalbą išvertė Kazimiero Jauniaus Lietuvių kalbos gramatiką (1916). Paskutiniu kūriniu tapo pirmi Lietuvių kalbos žodyno sąsiuviniai (1924-1925). K. Būgos Rinktiniai raštai, kurie apjungė plačiai išmėtytą kūrybinį paveldą, buvo išleisti 1958-1962 m.