Humanitarinių mokslų fakultetas buvo įsteigtas 1922 m. gegužės 29 d., išskiriant jį iš panaikinamo Sociologijos fakulteto. Daugiausiai dėmesio jame buvo skirta filologijos studijoms: lietuvių kalbotyrai, baltistikai, užsienio kalbų dėstymui, klasikinei filologijai. Fakultete užsimezgė ar subrendo akademinė lietuvių literatūrologija, istorija ir filosofija.
Kiek mažiau dėmesio buvo skirta menotyros, etnologijos, psichologijos ar archeologijos dėstytojų ir absolventų rengimui.
Šį fakultetą Kaune iš viso baigė 264 absolventai. Jam vadovavo du profesoriai – Mykolas Biržiška (1922–1925 m.) ir Vincas Krėvė-Mickevičius (1925–1939 m.). Fakultetas 1940 m. sausio 1 d. buvo perkeltas į Vilniaus universitetą.
Siekiant kompensuoti humanitarijos trūkumą universitete, 1940 m. rugpjūčio 1 d. buvo įsteigtas Filosofijos fakultetas, kuriame vietą rado visos humanitarinių mokslų šakos, bet nenuginčijamai ir toliau dominavo kalbų mokymas. Jo dekanais buvo Zenonas Ivinskis (1941–1942 m. m.) ir Antanas Maceina (1942–1944 m. m.).
Po 1944 m. vasaros dėl emigracijos sukeltų pasekmių jame beveik neliko dėstytojų ir jo vietoje buvo įsteigtas Istorijos-filologijos fakultetas, kuris 1949 m. buvo įlietas į tokį patį Vilniaus universiteto fakultetą. Šiuos Humanitarinių mokslų fakulteto reanimacinius pakaitalus iš viso baigė 14 absolventų.