Lietuvos universiteto kūrėjų palikimo pėdsakais

Kazimieras Grybauskas

Kazimieras Grybauskas (1886 09 02 - 1953 06 26) Maskvos universitete farmaciją baigė 1919 m. Revoliucinėje Rusijoje jis dirbo provizoriumi, o 1922-1923 m. – Petrogrado botanikos sodo vaistinių augalų skyriuje. Grįžęs į Lietuvą, 1924 m. buvo priimtas į Botanikos sodą, kur, kaip vyresnysis laborantas, pradėjo vadovauti Vaistinių augalų skyriui.  1925 m. sausio 1 d. pradėjo dirbti vyresniuoju laborantu Gamtos muziejuje, kur toliau specializavosi vaistiniuose augaluose.

K. Grybausko karjeros kelias universitete buvo lėtas ir painus – 1930 m. gruodžio 16 d. jis tapo Neorganinės ir analitinės chemijos katedros jaunesniuoju asistentu, 1932 m. rugsėjo 1 d. buvo pervestas į Botanikos katedrą, kur 1933 m. gruodžio 1 d. tapo vyresniuoju asistentu. 

Matematikos-gamtos fakultetą iškėlus į Vilnių, liko Kaune ir pradėjo vadovauti Botanikos sodui, kuris perėjo Mokslų akademijos žinion. Universitete K. Grybauskui buvo suteiktos naujai įsteigtos Medicinos fakulteto Farmakognozijos katedros vedėjo pareigos, 1940 m. spalio 15 d. tapo docentu. Daktaro laipsnį jis gavo 1942 m., apgynęs disertaciją Fenologinis žiedadulkių kritulių spektras.

K. Grybausko mokslinę karjerą ženklina daugiau 230 straipsnių publikacijų ir visa eilė išleistų monografijų - Vaistingieji Lietuvos laukų augalai ir jų pritaikymas (1927), Namų vaistinė (1929), Vaistingieji Lietuvos augalai, d. 2 (1935), Kultūriniai apyniai ir jų auginimas (1936), Gniužuliniai ir archegoniniai augalai (1937), Lietuvos vaistinių augalų sąrašas (1941), Farmakognostinė mikroskopija (1941), Lietuvos TSR vaistingosios daržovės (1946), Lietuvos TSR miškų sumedėję vaistingieji augalai (1946).