Paulius Slavėnas (1901 07 21 - 1991 02 24) gimė, užaugo ir studijavo Rusijoje. Į Lietuvą atvyko 1923 m. ir po poros metų baigė matematikos studijas Lietuvos universitete, nes buvo užskaityti kursai, išklausyti Maskvos universitete. Studijuodamas 1924 m. kovo 1 d. buvo įdarbintas jaunesniuoju asistentu Matematikos-gamtos fakulteto Astronomijos katedroje. 1925-1928 m. P. Slavėnas studijavo Yale universitete, kur apgynė daktaro disertaciją.
Grįžus į Lietuvos universitetą, jam neatsirado deramos vietos, tad 1928 m. rugsėjį jis pradėjo dirbti asistentu Geometrijos katedroje ir išėjo tarnauti į kariuomenę. Dar tarnybos metu, 1930 m. vasario 18 d. jis pradėjo darbą Astronomijos katedroje privatdocento pareigose. Siekdamas didesnio atlyginimo, kartu jis ėjo ir jaunesniojo asistento bei observatoriaus pareigas.
P. Slavėno atsakomybės išaugo 1940 m. rugsėjį – jam suteikti docento vardai Kauno bei Vilniaus universitetuose ir patikėtas vadovavimas dviems Matematikos katedroms. Kauno universitete lapkričio 10 d. jam buvo suteiktas profesoriaus laispnis, o 1941 m. kovo 1 d. teko užimti Technologijos fakulteto dekano postą. Vokiečių okupacija P. Slavėnui kainavo darbo praradimą abiejuose universitetuose, į kuriuos jis vėl sugrįžo 1944 m. rudenį.
Kaune dirbo iki 1947 m. Iš prieškario mokslinių veikalų išskirtinas Fotometrinis planetos Urano tyrinėjimas (1931) ir neužbaigta Astronomija, d. 1 (1938). Iš mokslo populiarinimo veikalų išskirtini leidiniai – Dangaus spinduoliai: aprašomosios astronomijos pradmenys (1936), Pasaulio praeitis (1946), Saulės sistema (1946), Žvaigždės (1948).