Pranciškus Baltrus Šivickis

Pranciškus Baltrus Šivickis (1882 09 30 - 1968 10 10) dėl dalyvavimo 1905 m. revoliucijoje emigravo į JAV ir 1908-1922 m. laikotarpiu įvairius gamtos mokslus studijavo net septyniuose JAV universitetuose, bet galiausiai pasirinko zoologijos specializaciją ir 1922 m. birželį Čikagos universitete apgynė disertaciją Studies on the physiology of reconstruction in Planaria lata, kuri kitais metais buvo paskelbta mokslo žurnale Biological bulletin, vol. 44 (1923).

Sėkminga integracija į amerikietišką mokslo pasaulį lėmė, jog gausiai publikavosi prestižinėje anglosaksų pasaulio mokslinėje spaudoje. 1922 m. P. Šivickis išvyko į Filipinus ir šešis metus vadovavo Manilos universiteto Zoologijos katedrai.

Pakviestas dirbti į Lietuvos universitetą, 1929 m. sausio 1 d. tapo Matematikos-gamtos fakulteto Zoologijos, lyginamosios anatomijos ir embriologijos katedros ordinariniu profesoriumi ir vedėju. Nuo 1940 m. rugsėjo P. Šivickis 1940-1948 m. buvo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Histologijos ir embriologijos katedros vedėju. Pašalintas iš universiteto už atsisakymą pasmerkti genetikos pradininkus, toliau dirbo Mokslų akademijos struktūrose.

Svarbiausi Lietuvoje paskelbti darbai - Studies on the physiology of regeneration of triclads (1933), Gyvoji gamta ir mes: gamtos mokslų populiarizacija (1940), Parazitų apibūdinimas (1959), Lietuvos moliuskai ir jų apibūdinimas (1960).