Lietuvos universiteto kūrėjų palikimo pėdsakais

Tadas Ivanauskas

Tadas Ivanauskas (1882 12 16 - 1970 06 01) 1903-1910 m. laikotarpiu su pertraukomis studijavo Peterburgo ir Sorbonos universitetų Gamtos skyriuose, o diplomą gavo Peterburge. 1910-1915 m. Peterburge dirbo savo įkurtoje Gamtos mokslų priemonių laboratorijoje, 1916-1918 m. veiklą tęsė Rusijos Žemės ūkio ministerijoje, grįžęs į Lietuvą kurį laiką gyveno Musteikos kaime.

T. Ivanauskas 1919 m. liepos 15 d. įsteigė Gamtos tyrimų stotį, buvo vienas Aukštųjų kursų organizatorių, dėstė jų Gamtos skyriuje, o minėtą stotį integravo į mokymo procesą. Steigiant universitetą 1922 m. vasario 16 d. tapo jo branduolio nariu, jam suteiktas ordinarinio profesoriaus vardas ir patikėtos Zoologijos katedros vedėjo pareigos.

Gamtos tyrimų stotis 1923 m. tapo Gamtos muziejumi ir buvo perduota minėtai katedrai. Šioms struktūroms T. Ivanauskas vadovavo iki Matematikos–gamtos fakulteto perkėlimo į Vilnių 1940 m. rugsėjo 1 d. Po to jis derino darbą keliose institucijose: profesoriaus pareigas ėjo Vilniaus universitete 1940-1964 m., Žemės ūkio akademijoje 1949-1970 m. ir Kauno medicinos institute 1954-1970 m. Mokslų akademijos Biologijos instituto direktoriumi buvo 1945-1950 m. laikotarpiu.

Ivanausko prieškario ir pokario kūryba yra vientisa, ją sudaro daugiau 600 straipsnių ir keliasdešimt atskirų spaudinių, iš kurių išskirtini – Mūsų paukščiai ir mokykla (1923), Vadovėlis vabzdžiams rinkti (1924), Žmogus ir gyviai (1928), Vadovėlis Lietuvos paukščiams apibūdinti (1931), Trys mėnesiai Brazilijoje (1932, 1960), Paukščių žiedavimas Lietuvoje iki 1932 m. gruodžio mėn. 31 d. (1933), Lietuvos paukščiai, 3 t. (1938-1955, 1957-1964), Gamtininko užrašai (1955, 1974, 1982), Apie žvėris ir paukščius (1956), Gyvybės raida (1958), Vadovas Lietuvos žinduoliams pažinti (su bendraautoriais, 1964), Pasaulio žvėrys (1968, 1973), Biologija (su bendraautoriais, 1970), Pasaulio paukščiai (1971, 1981). Taip pat parašė atsiminimus Aš apsisprendžiu, išleistus 1994 ir 2010 m.