Jurgis Čiurlys

Jurgis Čiurlys (1881 01 22 - 1959 09 14) baigė Sankt Peterburgo technologijos institutą 1913 m. ir įgijo inžinieriaus technologo laipsnį. 1913-1915 m. kaip kanalizacijos ir vandentiekio specialistas dirbo Vilniaus miesto valdyboje, 1915 m. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, 1916-1918 m. dirbo Tulos ginklų gamykloje, grįžęs į Lietuvą 1918-1919 m. darbą tęsė Lietuvos susisiekimo ministerijoje, 1919-38 m. Kauno geležinkelių tarnyboje, 1938–1940 m. laikotarpiu buvo Susisiekimo ministerijos vyriausiasis inspektorius.

Technikos fakultete J. Čiurlys pradėjo dirbti 1922 m. kovo 17 d. kaip technikinės braižyklos vedėjas, kuriuo išbuvo aštuonerius metus. Visgi jo pagrindinė specializacija buvo mašinžinystė, kurią dėstė nuo pat įsidarbinimo. 1925 m. spalio 1 d. J. Čiurliui suteiktas docento laipsnis, jis tapo Dirbamųjų mašinų katedros vedėju. Pastaroji katedra 1930 m. buvo reformuota į Pritaikomosios mechanikos katedrą. 1940 m. rudenį ši katedra dar kartą keitė pavadinimą, virto Mašinžinystės katedra naujai įsteigtame Technologijos fakultete, o jos vedėjas J. Čiurlys lapkričio 10 d. gavo profesoriaus titulą. Jurgis Čiurlys simpatizavo kairiųjų idėjoms, tai turėjo įtakos jo karjerai, 1941 m. rugpjūčio 1 d. buvo sugrąžintas į docento pareigas. Visgi vėliau, 1943 m. sausio 1 d. buvo tituluotas ekstraordinariniu profesoriumi.

Mašinžinystės kursų dėstymą nuosekliai ženklino hektografuoti paskaitų konspektai – Mašinų detalių 3 dalys, kurių išėjo du leidimai (1924-1925 ir 1931), Keliamosios mašinos (1932) ir Mašinų teorijos 2 dalys (1940).

1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją, 1946-1947 m. dėstė Pabaltijo universitete ir jame trumpai buvo Mechanikos fakulteto dekanu. 1947 m. persikėlė į JAV, kur dėstė įvairiuose koledžuose.