Kazimieras Vasiliauskas

Kazimieras Vasiliauskas (1879 03 17 - 1957 11 24) Rygos politechnikos institutą baigė 1907 m. ir įgijo mechanikos inžinieriaus diplomą. Iki 1916 m. įvairiose vietose dirbo mechanikos inžinieriumi: Šiauliuose ir Kalvarijoje, Brianske ir Kazanėje, 1916-1918 m. dėstė technikos mokyklose Kazanėje. 1918 grįžo į Lietuvą ir iki 1922 m. dirbo Susisiekimo ministerijos Plentų, vandens kelių ir miestų valdyboje.

Kaune dalyvavo steigiant Aukštuosius kursus, 1920 m. buvo jų Technikos skyriaus vedėjas. 1922 m. vasario 16 d. K. Vasiliauskas tapo Universiteto branduolio nariu ir buvo paskirtas Technikos fakulteto Statybos mechanikos katedros vedėju suteikiant ekstraordinarinio profesoriaus vardą.

Katedros vedėju K. Vasiliauskas išbuvo net 35 metus. Ši katedra 1930-1947 m. vadinosi Statybinės statikos katedra ir 1940 m. iš Technikos fakulteto buvo perkelta į Statybos fakultetą. Jos vedėjas 1930 m. gavo ordinarinio profesoriaus titulą, o 1927-1933 ir 1937-1940 m. vadovavo Technikos fakultetui. K. Vasiliauskas daktaro laipsnį gavo tik 1939 m. balandį už studiją Infliuentės ir jų fiktyviniai krūviai. Į pensiją išėjo 1957 m. rugsėjo 1 d.

K. Vasiliauskas parašė pirmuosius medžiagotyros vadovėlius lietuvių kalba: Elementarinis medžiagų atsparumo kursas (1935), Medžiagų atsparumas (1941), Medžiagų atsparumo pagrindai (1949), Statybinės statikos pagrindai (1953), Medžiagų atsparumas (su kitais, 1959). Paraleliai publikuotos tiriamosios studijos: Dviejų šarnyrų vienaluomiai rėmai (1928), Apskritimo būdas statybos statikoje (1929), Vienos angos įtvirtingų angų rėmai (1929), Infliuentės ir jų fiktyviniai krūviai (1939), Lekalinės kreivės (1948), Svyruojančių atramų sijos (1948).