Albinas Rimka

Albinas Rimka (1886 02 16 - 1944 02 27) kelią į mokslinį pripažinimą skynėsi išskirtinai sunkiai. Savo savi-mokslinimąsi jis pradėjo 1911 m. Šveicarijoje, tęsė Rytprūsiuose ir JAV, o universitetinį diplomą 1923 m. rugsėjo mėn. gavo Frankfurto universiteto Ūkio ir socialinių mokslų fakultete.

A. Rimka pagrįstai laikomas socialekonominės statistikos pradininku Lietuvoje. Šios sferos tyrimus jis pradėjo 1917 m. ir per keletą metų parašė bei publikavo svarbius darbus - Lietuvos ūkis prieš Didįjį karą: statistikos tyrinėjimai (1918, 1922), Del žemės klausimo Lietuvoje (1918), Gamyba ir pelnas įvairaus didumo žemės ūkyje (1922).

Diplomas, tyrimai ir įnašas į žemės reformos ideologijos formavimą A. Rimkai atvėrė universiteto duris. 1923 m. rugsėjo 1 d. jis pradėjo eiti docento pareigas Teisių fakulteto Statistikos katedroje, o 1930 m. balandžio 1 d. tapo Ekonominės politikos katedros ekstraordinariniu profesoriumi.

Universiteto reforma įnešė sumaišties – jau lapkričio 1 d. A. Rimka paskirtas laikinai eiti docento pareigas. Neabejotinas A. Rimkos mokslinis kapitalas ir universiteto vadovybės rūpestis lėmė, jog 1935 m. gegužės 21 d. jam suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus vardas. Ordinarinio profesoriaus titulas buvo suteiktas 1940 m. sausio 1 d., bet jau kaip Vilniaus universiteto Ekonomikos mokslų fakulteto Ekonominės politikos katedros vedėjui. Pirmuoju sovietmečiu A. Rimka buvo Ekonomikos fakulteto dekanu.

Tarp akademinių A. Rimkos publikacijų išskirtinos šios: Lietuvos visuomenės ūkio bruožai ligi Liublino Unijos metų (1925), Statistikos pagrindai (1925), Lietuvių tautos atgimimo socialiniai pagrindai ir „Auszros“–„Varpo“ gadynės (1883–1893) socialekonominiai raštai (1932), Socialekonominė statistika (1933), Statistika (1939). Rūpindamasis ekonomikos mokslo lygio kėlimu Lietuvoje jis inicijavo J. Conrado Politinės ekonomikos vadovėlio (1929) ir M. Weberio Ūkio istorijos (1929) vertimus.