Aleksandras Jaščenko

Aleksandras Jaščenko (1877 02 23 - 1934 06 10) 1900 m. baigė Maskvos universiteto Teisių fakultetą, po to dėstė Maskvos universitete (1907-1908), dirbo profesoriumi Tartu (1909-1912), Peterburgo (1913-1917) ir  Permės (1917-1918) universitetuose.

Parašė išsamią disertaciją Теория федерализма (1912), parengė tik dalinai paskelbtą Русская библиография по философии и религии с начала письменности и до наших дней (1915). Iš pradžių apsisprendė bendradarbiauti su bolševikų režimu, bet 1919 m. būdamas sovietinės delegacijos nariu išvyko į Berlyną ir ten pasiliko.

A. Jaščenko dar iki karo priklausė kultūriniam Rusijos elitui, o Berlyne įsiliejo į emigravusių rusų kultūrininkų veiklą. Pažintis su toje pačioje terpėje besireiškusiu Vladu Stankevičium atvedė į stabilų pragyvenimą garantuojantį Lietuvos universitetą.

1924 m. lapkričio 1 d. A. Jaščenko buvo paskirtas Teisių fakulteto Tarptautinės teisės katedros ordinariniu profesoriumi, kuriuo buvo iki mirties. Studentų pastangomis pasirodė jo Romėnų teisė. Istorija ir dogma (1933), o tarptautinės teisės profesionalo prestižą įtvirtino fundamentalus, tačiau neužbaigtas Tarptautinės teisės kursas (1931).