Antanas Rukša

Antanas Rukša (1900 06 28 - 1980 02 20) 1933 m. baigė VDU. Studijuodamas 1926-1933 m. dirbo gimtojoje Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1933-1935 m. studijavo Vienos universitete, kurį baigė apgindamas disertaciją De vocibus vulgaribus, quae inveniuntur in apostolorum epistolis, quae quidem sunt litterarum sacrarum editionis vulgatae (publikuota 1939).

Grįžęs į Lietuvą A. Rukša iki sovietų okupacijos dirbo Kauno 3-ios gimnazijos direktoriumi. Į Humanitarinių mokslų fakulteto Klasikinės filologijos katedrą dirbti lektoriumi A. Rukša buvo pakviestas 1939 m. sausio 1 d. ir lygiai po metų persikėlė į Vilniaus universitetą, kur buvo įdarbintas vyresniuoju asistentu. 1944 m. vasarą jis pasitraukė į Vokietiją, kur ir pasiliko. Ten jis dirbo mokytoju vokiečių ir lietuvių gimnazijose. 

Lietuvišką klasikinės filologijos tradiciją A. Rukša puoselėjo Sofoklio Tragedijų (1939, kartu su A. Venclova), Vergilijaus Eneidos (1965), Bukolikų ir Georgikų (1975, 2015) vertimais. Gyvenimo saulėlydyje ėmėsi istoriko plunksnos ir parašė Lietuvos universitetų istoriją (1972) ir du stambius Kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės tomus (1981-1982), skirtus Lietuvos konfliktui su Lenkija.