Teologijos filosofijos fakultetas

Teologijos-filosofijos fakultetas buvo įsteigtas 1922 m. vasario 16 d. ir likviduotas 1940 m. liepos 16 d. Jame veikė teologijos ir filosofijos skyriai. Pirmasis rengė kunigus, antrasis – katalikiškos orientacijos mokytojus ir humanitarinio profilio specialistus.

Fakultete buvo vystomos pagrindinės katalikiškos teologijos šakos bei humanitariniai mokslai: filologija, literatūrologija, filosofija ir istorija. Teologijos skyrių iš viso baigė 362 kunigai, filosofijos skyrių – 188 absolventai.

Fakulteto pirmuoju dekanu buvo Maironis, bet po mėnesio atsistatydino. Po jo sekė vyskupas Pranciškus Petras Būčys (1922–1923 m. ir 1925–1926 m.), Blažiejus Čėsnys (1923–1925, 1926–1929 m. ir 1940 m. vasara), Pranas Kuraitis (1929–1937 m.) ir Petras Malakauskis (1937– 1940  m. m.). Vietoj jo 1941 m. rugpjūčio 1 d. buvo atkurtas Teologijos fakultetas, kuriame nebuvo pasauliečių ir jiems skirtų disciplinų. Jis iš universiteto sudėties formaliai pašalintas 1944 m. rugpjūčio 1 d. 1941–1944 m. laikotarpiu fakulteto dekanu buvo vyskupas Vincentas Brizgys.

Teologijos filosofijos fakultetas paliko ženklų pėdsaką Lietuvos Bažnyčios, kultūros ir mokslo istorijoje. 550 jį baigusių inteligentų savo darbais ir veikla inspiravo lietuvių katalikiškosios kultūros pokyčius, keitė tradiciškai liaudišką lietuviškos kultūros tėkmę bei padėjo pagrindus tolimesnėms daugelio kitų mokslo sričių studijoms.