Antanas Rukša (1900 06 28 - 1980 02 20) 1933 m. baigė VDU. Studijuodamas 1926-1933 m. dirbo gimtojoje Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1933-1935 m. studijavo Vienos universitete, kurį baigė apgindamas disertaciją De vocibus vulgaribus, quae inveniuntur in apostolorum epistolis, quae quidem sunt litterarum sacrarum editionis vulgatae (publikuota 1939).
Grįžęs į Lietuvą A. Rukša iki sovietų okupacijos dirbo Kauno 3-ios gimnazijos direktoriumi. Į Humanitarinių mokslų fakulteto Klasikinės filologijos katedrą dirbti lektoriumi A. Rukša buvo pakviestas 1939 m. sausio 1 d. ir lygiai po metų persikėlė į Vilniaus universitetą, kur buvo įdarbintas vyresniuoju asistentu. 1944 m. vasarą jis pasitraukė į Vokietiją, kur ir pasiliko. Ten jis dirbo mokytoju vokiečių ir lietuvių gimnazijose.
Lietuvišką klasikinės filologijos tradiciją A. Rukša puoselėjo Sofoklio Tragedijų (1939, kartu su A. Venclova), Vergilijaus Eneidos (1965), Bukolikų; Georgikų (1975, 2015) vertimais. Gyvenimo saulėlydyje ėmėsi istoriko plunksnos ir parašė du stambius Kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės tomus, skirtus Lietuvos konfliktui su Lenkija (1981-1982).