Mykolas Biržiška

Mykolas Biržiška (1882 08 24 - 1962 08 24) 1907 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą, po to du metus vertėsi advokato praktika Vilniuje. 1909–1915 m. dirbo Vilniaus žemės ūkio banke, 1915–1922 m. buvo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriumi.

Dar nuo gimnazijos suolo laikų M. Biržiška buvo aktyvus socialdemokratinių pažiūrų visuomenininkas. 1917-1918 m. buvo Lietuvos Valstybės Tarybos narys, 1919–1922 m. Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto pirmininkas. To meto politinę - visuomeninę veiklą atspindėjo publicistikos rinkinys Na posterunku wileńskim, t. 1-6 (1920-1922). M. Biržiška su grupe lietuvių visuomenininkų 1922 m. vasario 6 d. buvo ištremtas iš Vilniaus ir įsikūrė Kaune. Karo ir pokario metais jis įsitraukė į vadovėlių ir kitokių mokykloms skirtų knygų rengimo akciją, kurią vykdė Lietuvių mokslo draugija. Išskirtinos knygos apie liaudies dainas - Lietuvių dainos (1916), vėliau išleista kaip Dainų istorijos vadovėlis (1925), Lietuvių dainų literatūros istorija (1919), Dainų atsiminimai iš Lietuvos istorijos (1920), Dainos keliais (1921). Lietuvių literatūros istorija populiarinta knygose Skrót dziejow pismiennictwa litewskiego (1919), Mūsų raštų istorija (1920, 1925), Lietuvių literatūra Vilniaus universiteto metu (1921). Parengtos anotuotos chrestomatijos Duonelaičio gyvenimas ir raštai  (1918, 1921, 1927), Iš Adomo Mickevičiaus raštų (1919, 1927). M. Biržiška taip pat parašė vadovėlius Lietuvos geografija (1917, 1918) ir Lietuvos istorijos pradžiamokslis (1919, 1923). 

Steigiant universitetą, M. Biržiška 1922 m. kovo 13 d. buvo pakviestas į Socialinių mokslų fakultetą dirbti lietuvių literatūros istorijos profesoriumi. Šį fakultetą likvidavus, birželio 6 d. buvo išrinktas naujai įsteigto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu ir gavo ordinarinio profesoriaus titulą. Dekanu M. Biržiška buvo iki 1925 m. rugsėjo 1 d., 1925/26 mokslo metais buvo prorektoriumi, 1926/27 mokslo metais - rektoriumi. Šio laikotarpio kūryboje dominavo senųjų tekstų leidimai - Barono gyvenimas ir raštai (1924), Iš Barono poėzijos (1924), Daukšos Postilė (1926), Rinktiniai mūsų senovės raštai (1927), Daukanto Darbay senuju Lituwiu yr Zemaiciu 1822 (1929), Liudo Rėzos Dainos, d. 1-2 (1935-1937). Taip pat buvo išleisti ankstesnės kūrybos rinkiniai - Iš musų kultūros ir literatūros istorijos, kn. 1-2 (1931-1938). M. Biržiška išleido vaikystės ir jaunystės atsiminimus Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (1938), taip atsiminimus apie savo politinę - visuomeninę veiklą Per Vilnių į Lenkus, 1928 (1939), Vilniaus reikalu Amerikos Lietuvoje (1940). Taip pat parengė Vilniaus lietuvių gyvenimo kroniką Vilniaus Golgota (1930). 

M. Biržiška 1940 m. sausyje buvo išrinktas lietuviško Vilniaus universiteto rektoriumi. Jis 1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją, kur 1946–1949 m. profesoriavo Pabaltijo universitete Hamburge. 1949 m. persikėlė į JAV. Grįžimą į Vilnių ženklino studija Senasis Vilniaus universitetas 1579–1842 m.: vardų ir raštų atranka (1940). Vokietijoje M. Biržiška parašė atsiminimus apie rektoriavimą, kurie buvo skelbti dalimis, bet kaip visuma, pavadinta Vilniaus universitetas 1940-1944 metais. Atsiminimai buvo paskelbti tik 2005 m. Kūrybine viršūne laikytinas veikalas Lietuvių tautos kelias į naująjį gyvenimą, t. 1-2 (1952-1953). Gyvenimo saulėlydyje M. Biržiška parašė atsiminimus Dėl mūsų sostinės: (iš Vilniaus darbo atsiminimų), d. 1-2 (1960-1962).