Mykolas Biržiška
Mykolas Biržiška (1882 08 24 - 1962 08 24) 1907 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą, po to du metus vertėsi advokato praktika Vilniuje. 1909–1915 m. dirbo Vilniaus žemės ūkio banke, 1915–1922 m. buvo Vilniaus Vytauto didžiojo gimnazijos direktoriumi.
Dar nuo gimnazijos suolo laikų buvo aktyvus socialdemokratinių pažiūrų visuomenininkas. 1917-1918 m. buvo Lietuvos Valstybės Tarybos narys, 1919–1922 m. Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto pirmininkas. Pedagoginio darbo poreikiai įtakojo tuometinės kūrybos kryptį – parašė vadovėlius Lietuvių dainos (1916), 2-as leidimas - Dainų literatūros vadovėlis (1923), 3-ias leidimas – Dainų istorijos vadovėlis (1925), Lietuvos geografija (1917, 1918, 1920), Lietuvos istorijos pradžiamokslis (1919, 1923), Lietuvių dainų literatūros istorija (1919), Dainų atsiminimai iš Lietuvos istorijos (1920), Mūsų raštų istorija: 1547 m. - 1904 m. (1920, 1925). Rengė mokyklai skirtus tekstus - Duonelaičio raštai: mokykloms (1918), Duonelaičio gyvenimas ir raštai su kalbos paaiškinimais: priedėlis prie Duonelaičio raštų (1918, 1921, 1927), Iš Adomo Mickevičiaus raštų (1919, 1927). Politinę veiklą atspindėjo publicistikos rinkinys Na posterunku wileńskim, t. 1-6 (1920-1922).
Iki 1922 m. vasario 6 d. ištrėmimo iš Vilniaus M. Biržiška puoselėjo savo veiklas Vilniuje ir Kaune, dėstė Aukštųjų kursų Humanitariniame skyriuje. Steigiant universitetą, 1922 m. kovo 13 d. buvo pakviestas į Socialinių mokslų fakultetą dirbti lietuvių literatūros istorijos profesoriumi. Šį fakultetą likvidavus, birželio 6 d. buvo išrinktas naujai įsteigto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu ir gavo ordinarinio profesoriaus titulą. Dekanu M. Biržiška buvo iki 1925 m. rugsėjo 1 d., 1925/26 mokslo metais buvo prorektoriumi, 1926/27 mokslo metais - rektoriumi. Šio laikotarpio kūryboje dominavo senųjų tekstų leidimai - Barono gyvenimas ir raštai (1924), Iš Barono poėzijos (1924), Daukšos Postilė (1926), Rinktiniai mūsų senovės raštai (1927), Daukanto Darbay senuju Lituwiu yr Zemaiciu 1822 (1929), Liudo Rėzos Dainos, d. 1-2 (1935-1937). Taip pat buvo išleisti ankstesnės kūrybos rinkiniai - Iš musų kultūros ir literatūros istorijos, kn. 1-2 (1931-1938). Parašė atsiminimus Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose: (iš 1882-1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų) (1938).
1940 m. sausį M. Biržiška buvo išrinktas lietuviško Vilniaus universiteto rektoriumi. 1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją, kur 1946–1949 m. profesoriavo Pabaltijo universitete Hamburge. 1949 m. persikėlė į JAV. Tuo laikotarpiu pasirodė pora veikalų apie Vilniaus universitetą - Senasis Vilniaus universitetas 1579–1842 m.: vardų ir raštų atranka (1940), Vilniaus universitetas, 1940-1941 m. (1948), o kūrybine viršūne tapo veikalas Lietuvių tautos kelias į naująjį gyvenimą, t. 1-2 (1952-1953). Parašė atsiminimus Dėl mūsų sostinės: (iš Vilniaus darbo atsiminimų), d. 1-2 (1960-1962).