Ján Beblavý (1898 03 27 – 1868 04 10) Bratislavos universiteto Teologijos fakultetą baigė 1922 m., o teologijos daktaro disertaciją Apaštalo Pauliaus ir apaštališkųjų tėvų eschatologinės idėjos apgynė Strasbourgo universitete 1924 m.
Į Lietuvos universiteto Evangelikų teologijos fakultetą docento pareigoms buvo pakviestas dirbti 1927 m. sausio 1 d. Čia dėstė biblistiką, 1931 m. gruodžio 1 d. tapo ekstraordinariniu profesoriumi, kuriuo buvo iki savo išvykimo į Čekoslovakiją 1934 m. rugsėjo 1d. Ten toliau tęsė profesinę veiklą, dirbo Evangelikų teologijos fakultete Bratislavoje.
Kaune J. Beblavý išleido savo kurso vadovėlius Naujojo Testamento gadynės istorija (1930) ir Įvadas į Naująjį Testamentą (1933), savo veikalu Lietuvių čekų santykiai Vytauto Didžiojo laikais (1930) išbandė istoriko plunksną, Čekoslovakų respublikoje pristatė savo šalį (1931), savo knygelėje Pranas Asižietis (1928) iš evangelikų perspektyvos pažvelgė į šventųjų pasaulį.