Povilas Jakubėnas

Povilas Jakubėnas (1871 04 11 - 1953 05 29) Tartu universiteto Teologijos fakultete 1899 m. gavo licenciato laipsnį, 1900 m. buvo įšventintas kunigu ir pradėjo sielovadinę, visuomeninę ir edukacinę veiklą Biržuose. 1915-1918 m. mokytojavo Rusijos lietuvių gimnazijose, o sugrįžęs į Biržus vėl grįžo prie aktyvios šviečiamosios ir visuomeninės veiklos.

P. Jakubėnas 1921 m. buvo išrinktas Biržų distrikto evangelikų reformatų superintendentu, o 1930 m. – visos Lietuvos Evangelikų Reformatų bažnyčios superintendentu. Jis dalyvavo Lietuvos universitete steigiant Evangelikų teologijos fakultetą, 1925 m. rugsėjo 18 d. buvo pakviestas dirbti Bažnyčios ir religijų istorijos katedros docentu, o spalio 1 d. tapo fakulteto dekanu. Juo išbuvo iki fakulteto uždarymo 1936 m. rugsėjo 15 d., išskyrus nedidelę pertrauką 1928-1929 m., kai dekanu buvo kolega Vilius Gaigalaitis.

1927 m. birželio 9 d. Prahos universitetas P. Jakubėnui pripažino teologijos daktaro laipsnį, 1928 m. spalio 25 d. tapo ekstraordinariniu profesoriumi. P. Jakubėnas gausiai rašė apie įvairius religijotyros ir evangelikų istorijos klausimus, išvertė dalį Naujojo Testamento (Jėzaus Kristaus evangelijos, 1934), parengė tris tomus savo universitetinių paskaitų - Senovės bažnyčios istorija (1934), Vidurinių amžių bažnyčios istorija (1935), Naujųjų amžių bažnyčios istorija (1936). 1940 m. jis išvyko į Vokietiją, o nuo 1951 m. gyveno Šveicarijoje.