Adolfas Šapoka

Adolfas Šapoka (1906 02 13 - 1961 03 09) VDU baigė 1930 m., po to 1930-1931 m. studijavo Karolio IV universitete Prahoje. 1932 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvos istorijos katedroje vyresniuoju asistentu, 1936 m. parengė disertaciją Lietuva reformų seimo metu (paskelbta 2008), bet ji buvo atmesta. 1938 m. birželyje apgynė disertaciją Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos (skelbta 1938, 2018), o po to metų – habilitacinį darbą 1655 m. Kėdainių sutartis arba švedai Lietuvoje 1655–1656 m. (skelbta 1990, 2018). 1939 m. rugpjūčio 1 d. paskirtas į privatdocento pareigas.

Humanitarinių mokslų fakultetą 1940 m. sausį iškėlus į Vilniaus universitetą, A. Šapoka važinėjo ten skaityti paskaitų, bet 1940 m. vasarą jis buvo pašalintas iš universiteto. Į jį sugrįžo 1941 m. rugpjūčio 1 d. kaip Humanitarinių mokslų fakulteto docentas. 1944 m. vasarą išvažiavo į Vokietiją, 1948 m. – į Kanadą, kur 1949-1961 m. buvo Tėviškos židinių redaktorius.

A. Šapokos studijos Prahoje atsispindėjo publikacijose: Jeronimas Pragiškis ir jo kelionė Lietuvon (1932), Istoriškoji čekų literatūra ryšy su mūsų krašto istorija (1932), Premyslo (Ottakaro) II žygiai į Prūsus (1939), Karalienės Jadvygos lietuvių kolegija Prahoje (1939). Šalia paminėtų disertacijų išskirtinos studijos Valstybiniai Lietuvos ir Lenkijos santykiai Jogailos laikais (1935, 1991), Atsakingieji Lietuvos politikos vadai reformų Seimo metu (1936), Gegužės 3 d. konstitucija ir Lietuva (1941), Bajoriškoji „demokratija“ (1941), Lietuvos kaimo ir dvaro santykiai XVIII amžiaus antroje pusėje (1941). Didžiausio žinomumo sulaukė jo redaguotas vadovėlis gimnazijoms Lietuvos istorija (1936, 1950, 1989, 2016, 2017, 2020). Išeivijoje šalia gausių nedidelių straipsnių išskirtina Lietuva: kraštas ir tauta (1946), Lithuania: country and nation (1946), Vilnius Lietuvos gyvenime (1954, 2008, 2013), Vilnius in the life of Lithuania (1962, 2013), Senasis Vilnius: Vilniaus miesto istorijos bruožai iki XVII a. pabaigos (1963, 2013).