Lietuvos universiteto kūrėjų palikimo pėdsakais

Antanas Salys

Antanas Salys (1902 07 21 - 1972 07 31) 1925 m. baigė Lietuvos universitetą, 1925-1929 m. studijavo kalbotyrą Leipcigo ir Hamburgo universitetuose, apsigynė disertaciją Die Žemaitischen Mundarten: Geschichte des Žemaitischen Sprachgebiets (publikuota 1935). Grįžęs į Lietuvą, 1930 m. rugsėjo 1 d. įsidarbino Teologijos-filosofijos fakulteto Visuotinės literatūros katedroje docentu, bet dėl fakulteto reformos rugsėjo 1 d. buvo atleistas. Buvo sugrąžintas į darbą spalio 23 d. kaip privatdocentas be katedrinės afiliacijos, o gruodžio 15 d. grįžo į Visuotinės literatūros katedrą jau kaip vyresnysis asistentas.

1932 m. spalio 1 d. A. Salys perėjo į Humanitarinių mokslų fakulteto Kalbotyros katedrą dirbti privatdocento pareigose, po metų tapo privatdocentu, einančiu docento pareigas, 1933 m. rugsėjo 1 d. paskirtas docentu, po metų vėl tapo privatdocentu, einančiu docento pareigas. 1935 m. rugsėjo 1 d. pagaliau įsitvirtino kaip docentas. A. Salys toliau dirbo 1940 m. sausio mėn. į Vilniaus universitetą iškeltame Humanitarinių mokslų fakultete, jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1940 m. sausio – liepos mėn. jis dar dirbo VDU Teologijos-filosofijos fakultete Visuotinės literatūros katedroje lektoriumi. 1941-1944 m. Vilniuje ėjo Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pareigas. 1944 m. A. Salys pasitraukė į Vokietiją, 1944-1946 m. dėstė Greifswaldo ir Tübingeno universitetuos, o išvažiavęs į JAV nuo 1947 m. dirbo Pensilvanijos universitete Filadelfijoje. 

A. Salys daugiausia rašė nedidelės apimties tekstus, išsibarsčiusius tuometinėje spaudoje. Juos Petras Jonikas surinko į keturis tomus ir išleido kaip Raštus (1979-1992). Iš dėstytojavimo Kaune laikotarpio paminėtinos paskaitos Lietuvių kalbos tarmės (1935). Dirbdamas Pensilvanijos universitete su A. Sennu baigė spausdinti M. Niedermanno, F. Brenderio ir A. Senno pradėtą leisti Lietuvių rašomosios kalbos žodyną (Wörterbuch der litauischen Schriftsprache, 5 t. 1926-1968).