Balys Sruoga

Balys Sruoga (1896 02 02 - 1947 10 16) Petrogrado ir Maskvos universitetuose 1915-1918 m. studijavo literatūrą, o 1918 m. grįžęs į Lietuvą mokytojavo Vilniuje, Kaune dirbo Spaudos biure, oficiozo Lietuva redakcijoje. 1921-1923 m. studijavo Miuncheno universitete, kurį baigė apgindamas disertaciją Die Darstellung im litauischen Volksliede (publikuota 1924, 2009).

1924 m. rugsėjo 26 d. B. Sruoga tapo Humanitarinių mokslų fakulteto Slavų kalbų mokslo ir literatūros katedros docentu. 1932 m. balandžio 7 d. tapo ekstraordinariniu profesoriumi. Humanitarinių moklsų fakultetą 1940 m. sausį perkėlus į Vilniaus universitetą B. Sruoga jame tapo Teatrologijos katedros vedėju. 1943-1945 m. kalėjo Štuthofo koncentracijos stovykloje, grįžęs į Vilnių tęsė darbą universitete.  

Akademinė B. Sruogos kūrybos gausa ir svarba nenusileidžia jo grožinės literatūros palikimui. Disertacijos temos pratęsimas buvo studija Dainų poetikos etiudai (1927, 2003). Folkloristikos straipsniai surinkti Raštų 9-ame tome (2003).

Po mirties pasirodė jo parengta Lietuvių liaudies dainų rinktinė (1949). Universitetinės paskaitos tapo Rusų literatūros istorijos dvitomio pagrindu (1931-1933, 2008). Šių paskaitų priedėliu buvo Sakmės apie Igorio žygį vertimas (išleista 1952). Literatūros kritika surinkta Raštų 6-8 tomuose (2001-2002). B. Sruoga paskelbė keletą teatrologinių veikalų - Kipras Petrauskas (1929), Vaičiūno dramaturgija (1930), „Šarūnas“ Valstybės teatre (1930), Lietuvių teatras Peterburge, 1892-1918 (1930). Teatro kritikos straipsniai skelbti rinkinyje Apie teatrą ir sceną (1994) ir Raštų 10-11 tomuose (2005-2006).