Ignas Jonynas

Ignas Jonynas (1884 01 24 - 1954 07 14) 1911 m. baigė Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, po to iki 1919 m. mokytojavo Lietuvoje ir Rusijoje. 1920-1928 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, dalyvavo keliose diplomatinėse misijose.

1924 m. sausio 18 d. tapo docentu Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedroje, o 1931 m. pradėjo jai vadovauti. 1933 m. sausio 1 d. tapo ekstraordinariniu profesoriumi. 1940 m. sausį Humanitarinių mokslų fakultetą persikėlus į Vilniaus universitetą, čia persikėlė ir I. Jonynas, kur toliau vadovavo Lietuvos istorijos katedrai, nuo 1945 m. perėmė vadovavimą TSRS tautų istorijos katedrai. 1944-1946 m. jis taip pat dirbo Kauno universiteto Istorijos-filologijos fakultete, buvo šio universiteto bibliotekos vedėjo pavaduotojas.

I. Jonynas išsiskyrė kaip mokslo organizatorius, jo plunksnai priklauso nemažai smulkių istorijos tyrimų, kurie išleisti Istorijos baruose (1984) ir knygoje Lietuvos didieji kunigaikščiai (1996). Stambesnis darbas - Vytauto šeimyna (1932). Išliko jo paskaitų konspektai Lietuvos istorija, d. 1-3 (1928-1929). Išvertė Mykolo Lietuvio traktatą Apie lietuvių, totorių ir maskvėnų papročius (1966) ir parašė nepublikuotą studiją Mykolas Lietuvis ir jo amžius.