Ivan Lappo

Ivan Lappo (1869 08 29 - 1944 12 23) 1892 m. baigė Peterburgo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, po to dirbo gimnazijoje. 1903 m. apgynė magistro disertaciją Великое княжество Литовское за время от заключения Люблинской унии до смерти Стефана Батория (1901) ir tapo Peterburgo universiteto privatdocentu. 1905-1919 profesoriavo Tartu universitete, kur 1911 m. apgynė daktaro disertaciją Великое княжество Литовское во второй половине XVI столетия. Литовско-русский повет и его сеймик (1911).

Emigavęs iš Rusijos 1921-1933 m. I. Lappo buvo privatdocentas Rusų liaudies universitete Prahoje. Tose pat pareigose 1933 m. vasario 15 d. pradėjo dirbti Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvos istorijos katedroje. 1940 m. sausį Humanitarinių mokslų fakultetą persikėlus į Vilniaus universitetą, kartu ten persikėlė ir I. Lappo, bet 1941 m. lapkritį buvo atleistas. Žuvo Drezdeno bombardavimo metu. 

Ivan Lappo Pragoje paskelbė straipsnių rinkinį Западная Россия и ее соединение с Польшей в их историческом прошлом [Vakarų Rusija ir jos susijungimas su Lenkija praeityje] (1924). Dar prieš atvykdamas į Kauną paskelbė studiją Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos (1932). I. Lappo dar Rusijoje pradėjo dirbti su III Lietuvos statuto tekstais. Tuomet jis paskelbė vieną III Lietuvos statuto versiją - Литовский статут в московском переводе-редакции (1916). Kaune jam buvo sudarytos sąlygos paskelbti šį statutą su komentarais. Šio darbo rezultatas - Литовский статут 1588 года = 1588 metų Lietuvos statutas, 3 dalys (1934-1938). 

Paminėtinos ir mažesnės Lietuvoje išleistos studijos - Bandymas pavesti lenkui Vilniaus vyskupo katedrą XVI a. pabaigoje (1930), Iš Vyriausiųjų Lietuvos suvažiavimų istorijos XVI a. (1932), Iš Vyriausiojo Lietuvos tribunolo istorijos (1932), Istorinė Vytauto reikšmė (1933), Lietuvos seimas ir Liublino unija (1940).