Ivan Lappo

Ivan Lappo (1869 08 29 - 1944 12 23) 1892 m. baigė Peterburgo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, po to dirbo gimnazijoje. 1903 m. apgynė magistro disertaciją Великое княжество Литовское за время от заключения Люблинской унии до смерти Стефана Батория (1901) ir tapo Peterburgo universiteto privatdocentu. 1905-1919 profesoriavo Tartu universitete, kur 1911 m. apgynė daktaro disertaciją Великое княжество Литовское во второй половине XVI столетия. Литовско-русский повет и его сеймик (1911).

Emigavęs iš Rusijos 1921-1933 m. laikotarpiu ėjo privatdocento pareigas Rusų liaudies universitete Prahoje. 1933 m. vasario 15 d. Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvos istorijos katedroje I. Lappo pradėjo dirbti privatdocentu. 1940 m. sausį Humanitarinių mokslų fakultetą persikėlus į Vilniaus universitetą, kartu ten persikėlė ir I. Lappo, bet 1941 m. lapkritį buvo atleistas. Žuvo Drezdeno bombardavimo metu. 

I. Lappo dar prieš atvykdamas į Kauną paskelbė tris studijas Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos (1932), Iš Vyriausiųjų Lietuvos suvažiavimų istorijos XVI a. (1932), Iš Vyriausiojo Lietuvos tribunolo istorijos (1932). Jis buvo paskelbęs vieną III Lietuvos statuto versiją - Литовский статут в московском переводе-редакции (1916). Kaune jam buvo sudarytos sąlygos paskelbti šį statutą su komentarais, kas ir buvo atlikta - Литовский статут 1588 года = 1588 metų Lietuvos statutas, 3 dalys (1934-1938). Tarp kitų publikacijų išskirtina Istorinė Vytauto reikšmė (1933), Lietuvos seimas ir Liublino unija (1940).