Jonas Jablonskis

Jonas Jablonskis (1860 12 30 - 1930 02 23) 1885 m. baigė Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Po to mokytojavo privačiai. 1889–1896 m. Mintaujos, 1896-1900 m. Talino, 1906-1908 m. Panevėžio, 1908-1912 m. Bresto, 1912-1914 m. Gardino, 1914-1915 m. Vilniaus, 1915-1918 m. Voronežo gimnazijose taip pat dirbo mokytoju.

1918 m. grįžo į Vilnių, 1919 m. persikėlė į Kauną, dėstė įvairiuose kursuose. J. Jablonskis 1922 m. kovo 13 d. buvo nominuotas  Lietuvos universiteto garbės nariu ir profesoriumi, o birželio 17 d. paskirtas Humanitarinių mokslų fakulteto ordinariniu profesoriumi, kuriuo buvo iki 1926 m. rugsėjo 1 d.

Pagrindinis J. Jablonskio kūrybinis rūpestis buvo lietuvių kalbos norminimas –išskirtina Lietuviškos kalbos gramatika (1901), Lietuvjų kalbos sintaksė (1911), Mūsų rašyba (1917), Lietuvių kalbos gramatika: etimologija (1918, 1922), Linksniai ir prielinksniai (1928). Gausius jo straipsnius filologijos ir visuomeninio gyvenimo klausimais Jablonskio raštuose surinko ir išleido Juozas Balčikonis (5 tomai, 1932-1936). Filologiniai straipsniai ir gramatikos buvo dar kartą paskelbti Rinktiniuose raštuose (2 tomai, 1957-1959).