Jonas Matusas

Jonas Matusas (1899 10 26 - 1962 06 29) 1924 m. baigė Gižų kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu. 1924-1930 m. studijavo Teologijos-filosofijos fakultete, kurį baigė apgindamas darbą Lietuvių rusinimas per pradžios mokyklas (publikuota 1937). Dirbdamas mokytoju ir įvairiose draugijose tęsė tyrimus.

1936 m. lapkričio mėn. Humanitarinių mokslų fakultete J. Matusas apsigynė disertaciją Švitrigaila, Lietuvos didysis kunigaikštis (publikuota 1938) ir nuo 1937 m. sausio 1 d. šio fakulteto Visuotinės istorijos katedroje buvo paskirtas į privatdocento pareigas.

Humanitarinių mokslų fakultetą 1940 m. sausį iškėlus į Vilnių, liko Kaune ir iš universiteto pasitraukė. Iš universitetinio laikotarpio publikacijų dar paminėtinos Lietuvių kultūra senais laikais (1939), Šaulių Sąjungos istorija (1939, 1966), Senovės prūsų žemės nukariavimas (1940).

1944 m. J. Matusas pasitraukė į Vokietiją, dirbo lietuvių mokyklose, kurių reikmėms parašė Vidurinių amžių istoriją (1946), 1948 m. persikėlė į JAV, ten atsivėrė kunigystei ir taip pat rašė straipsnius Lietuvos istorijos klausimais.