Jonas Puzinas

Jonas Puzinas (1905 10 01 - 1978 04 14) VDU baigė 1930 m., o studijuodamas 1928-1930 m. dirbo Kauno miesto muziejaus sekretoriumi ir konservatoriumi. 1930–1934 m. studijavo Heidelbergo universitete, kurį baigė apgindamas disertaciją Vorgeschichtsforschung und Nationalbewusstsein in Litauen (publikuota 1935).

Grįžęs į Kauną, J. Puzinas 1934 m. spalio 1 d. buvo priimtas į Humanitarinių mokslų fakulteto Etnikos katedrą dirbti vyresniuoju asistentu, o 1939 m. rugpjūčio 1 d. tapo privatdocentu. 1934-1940 m. buvo Kauno miesto muziejaus konservatoriumi ir direktoriumi, 1936-1940 m. – Kauno karo muziejaus priešistorės skyriaus vedėju.

Karjeros šuolis akademinėje sferoje J. Puzino laukė tik po Humanitarinių mokslų fakulteto iškėlimo į Vilnių. 1940–1943 m. jis buvo Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėju, 1941 m. tapo profesoriumi, o 1941-1944 m. – Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu.

1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją, kur 1946-1949 m. dirbo Pabaltijo universitete Hamburge, 1948-1949 m. buvo jo rektoriumi. 1949 m. J. Puzinas persikėlė į JAV, ten dirbdo įvairius darbus ir dalyvavo lietuvių akademinėje veikloje.

J. Puzino disertacija siejasi su lietuviškai paskelbtomis studijomis Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje XIX a. gale ir XX a. pradžioje (1936), Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys: (1918-1938 metų Lietuvos proistorinių tyrinėjimų apžvalga) (1938). Lietuvoje ir išeivijoje parašyti straipsniai buvo paskelbti Rinktinių raštų dvitomyje (1983). Parašė studiją Profesorius, medicinos daktaras Petras Avižonis (1875–1939) (1979).