Jonas Yčas

Jonas Yčas (1880 07 21 - 1931 12 17) 1903 m. baigė Peterburgo Istorijos-filologijos fakultetą. Po to 1903–1908 m. laikotarpiu mokytojavo Tomske, 1908–1916 m. – Semipalatinske. 1916–1918 m. buvo vienos Voronežo gimnazijų direktorius. Grįžęs į Lietuvą 1918 m. gruodžio – 1919 m. kovo mėn. buvo Švietimo ministru ir dalyvavo steigiant Vilniaus universitetą.

1919-1920 m. Karaliaučiaus universitete J. Yčas studijavo istoriją, kur apsigynė disertaciją apie Prūsijos kronikininką Simoną Grunau. 1920–1925 m. ėjo Panevėžio berniukų ir mergaičių gimnazijų direktoriaus pareigas. 1922 m. vasario 16 d. jis buvo įtrauktas į Lietuvos universiteto branduolį ir paskirtas dirbti Socialinių mokslų fakulteto lektoriumi. Fakultetą panaikinus ir įsteigus Humanitarinių mokslų, J. Yčas birželio 16 d. tapo Lietuvos istorijos katedros ordinariniu profesoriumi.

Šalia gausių straipsnių išskirtinos studijos:  Mažosios Lietuvos praeitis. XIII-XX amžių bruožai (1921), Simono Grunau, XVI a. kronisto, reikalu (1922), Biržai, tvirtovė, miestas ir kunigaikštystė (1931). Dėstymo universitete pėdsakai atsispindi jo paskaitų konspektuose Vidurinių amžių istorija (1925), Latvių istorija (1926), Vokiečių tautos istorijos paskaitos (1927), Lietuvos istorija, d. 1-2 (1928-1929), Prūsų žemės istorija (1929). Trūkstant vadovėlių, jam prižiūrint buvo išversta W. Smolenskio Lenkų tautos istorija (1925), o artėjant „vytautiadai“ J. Yčas redagavo J. Pfitznerio veikalo Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas vertimą (1930).