Juozas Balčikonis

Juozas Balčikonis (1885 03 25 - 1969 02 05) Peterburgo Istorijos-filologijos fakultetą baigė 1911 m. Po to 1911-1913 m. dirbo „Vilties“ laikraščio redakcijoje Vilniuje, 1914-1915 m. dėstė „Saulės“ draugijos suaugusiųjų kursuose, 1915-1918 m. dirbo mokytoju Voronežo lietuvių gimnazijoje.

Grįžęs į Lietuvą 1918–1920 m. buvo Panevėžio gimnazijos, 1920–1924 m. Panevėžio mokytojų seminarijos direktoriumi. 1924 m. liepos 1 d. J. Balčikonis buvo pakviestas į Humanitarinių mokslų fakulteto Visuotinės literatūros katedrą docentu ir su pertrauka 1925/26 m. rudens semestre, ten dirbo iki 1927 m. sausio 1 d. Tada perėjo dirbti į Teologijos-filosofijos fakulteto Visuotinės literatūros katedrą.

Dėl Universiteto reformos, 1931 m. rugsėjo 1 d. buvo atleistas iš pareigų, tačiau spalio 23 d. priimtas atgal į privatdocento kėdę, kuri nepriklausė katedrai. Iš universiteto trauktis nusprendė nuo 1932 m. pradžios. Darbo universitete praradimą J. Balčikonis savotiškai kompensavo jau 1930 metais, tapdamas „Lietuvių kalbos žodyno“ redaktoriumi, kuriuo jis buvo iki 1952 m. Mokslininkas 1944-1960 m. dėstė Vilniaus universitete, 1944–1950 m. buvo Lietuvių kalbos katedros vedėju.

J. Balčikonis į lietuvių kalbos viešo tobulinimo sferą pirmiausia įžengė kaip pasakų klasikos vertėjas. Tai Rinktinės Anderseno pasakos (1918, 1923), Jules Verne Kelionė aplink pasaulį per 80 dienų (1921), V. Haufo pasakos (1921-1925), Brolių Grimų pasakos (1926, 1938). Parengė Jono Jablonskio Raštus, t. 1-5 (1932–1936), M. Valančiaus Raštus (1931), fotografuotinį 1598 metų Merkelio Petkevičiaus Katekizmą (1939), Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką 1653 metais (1957). J. Balčikonis dešimtmetį tvarkė ir turtino Kazimiero Būgos paliktą medžiagą ir, kaip redaktorius, 1941 m. pradėjo leisti Lietuvių kalbos žodyną, bet rengiant trečią tomą iš redakcijos vadovo posto pasitraukė. Jo autorinės publikacijos buvo surinktos Rinktinių raštų dvitomyje (1978-1981).