Juozas Jakštas

Juozas Jakštas (1900 09 09 - 1989 07 31) 1928 m. baigė Lietuvos universitetą ir netrukus buvo pakviestas dirbti Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros jaunesniuoju asistentu. 1929-1931 m. studijavo Berlyno, 1931-1932 m. Vienos universitetuose. Ten studijuodamas parašė Vokiečių ordinas ir Lietuva Vytenio ir Gedimino metu (paskelbtas 1935-1936).

Grįžęs į Istorijos katedrą Kaune, 1932 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirtas vyresniuoju asistentu. 1934 m. rugsėjo 1 d. J. Jakštas buvo paskirtas dirbti vyresniuoju asistentu Klasikinės filologijos katedroje ir išsiųstas į Vienos universitetą. Ten studijavo du metus ir parašė bei 1938 m. apgintą disertaciją Vakarų krikščionių mintys apie Romos imperiją iki V a. (1937).

Humanitarinių mokslų fakultetą 1940 m. sausį iškėlus į Vilniaus universitetą, ten gavo docento laipsnį. 1944 m. J. Jakštas pasitraukė į Austriją, o 1949 m. išvyko į JAV, kur tęsė istorinius tyrimus, 1971-1982 m. redagavo Lietuvių tautos praeitį.

Iš emigracinio laikotarpio išskirtina Žvilgsnis į Mažosios Lietuvos istoriografiją (1968), Mažosios Lietuvos apgyvendinimas iki XVII a. pabaigos (1970), Žinios apie Lietuvą prancūzų XIV a. autoriaus Pilypo de Mézières traktate (1976), Dr. Jonas Šliūpas. Jo raštai ir tautinė veikla (1979, 1996), Nepriklausomos Lietuvos istorija (1992), parašė mokslinę autobiografiją Mano istorijos mokslo kelias (1992).