Juozas Tumas Vaižgantas

Juozas Tumas-Vaižgantas (1869 09 20 - 1933 04 29) 1893 m. baigė Kauno kunigų seminariją ir toliau nestudijavo. Visgi jo, kaip literato ir lietuviškos literatūros tapsmo šaltinių rinkėjo, įdirbis buvo pakankamai svarus, todėl 1922 m. rugsėjo 22 d. būtų pakviestas į Humanitarinių mokslų fakultetą dirbti Lietuvių literatūros lektoriumi, jam patikėtos docento pareigos.

1923 m. kovo 15 d. J. Tumas fakultete įkūrė Kultūros muziejų, kurio pagrindą iš pradžių sudarė jo surinktos archyvalijos. Šis muziejus tapo universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus pamatu. Universitete J. Tumas dirbo iki 1929 m. rugsėjo 1 d. Jis sugrįžo dėstyti į privatdocento pareigas 1932 m. sausio 28 d. ir dirbo iki mirties.

Pradėjęs dėstyti J. Tumas pradėjo leisti paskaitų seriją Lietuvių literatūros paskaitos: draudžiamasis laikas ir 1924-1925 m. išleido 10 knygelių. Paskaitų kursų tęsinys 1929 m. buvo išleistas keturiuose tomuose kaip Vaižganto raštų 11-14 tomai. J. Tumas parengė Juozapo Silvestro Dovydaičio raštų rinkinį Šiaulėniškis Senelis (1925) ir Motiejaus Valančiaus tekstų rinkinį Maskoliams katalikus persekiojant (1929). Literatūros istorijos tekstai chronologiškai buvo publikuoti naujausiuose Vaižganto Raštuose, t. 14-18 (2002-2007).