Konstantinas Jablonskis

Konstantinas Jablonskis (1892 08 23 - 1960 07 28) 1909-1916 m. laikotarpiu studijavo teisę Peterburge ir Maskvoje, bet ten studijų nebaigė, nes 1916-1918 m. tarnavo kariuomenėje. Baigiamuosius aukštojo mokslo studijų egzaminus išlaikė tik 1931 m. Grįžęs į Lietuvą 1919-1921 m. dirbo referentu Teisingumo ministerijoje, 1919–1921 m. redagavo Vyriausybės žinias, 1921-1938 m. dirbo Kauno apygardos teismo teisėju, 1938-1940 m. – Valstybės tarybos nariu. Paveldosaugininko ir istoriko patirtį sukaupė 1919–1936 m., kai dirbo Valstybės archeologijos komisijoje.

Humanitarinių mokslų fakultete Istorijos katedroje dirbo pirmąjį 1936 metų pusmetį ir nuo 1938 m. sausio 1 d. iki jo perkėlimo į Vilnių 1940 m. sausio mėn. Vilniaus universitete K. Jablonskis buvo perkeltas į Teisių fakultetą, 1940 m. gavo teisių daktaro laipsnį ir tapo docentu, o 1941 m. – profesoriumi. Lygiagrečiai dirbo Mokslų akademijos Istorijos institute, 1941-1945 m. buvo jo vadovas.

K. Jablonskis parengė arba dalyvavo rengiant šias stambias istorijos šaltinių publikacijas: XVI a. Lietuvos inventoriai (1934), Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos raštinių kalboje, d. 1 (1941), Lietuvos inventoriai XVII a. (su M. Juču, 1962), LTSR istorijos šaltiniai, t. 1 (su kitais, 1955), Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais, t. 1 (1959), Raganų teismai Lietuvoje (su R. Jasu, 1987), Andriaus Mackavičiaus Žemaitijos valsčių surašymas 1537-1538 m. (2003),  redagavo Prūsijos valdžios gromatos, pagraudenimai ir apsakymai lietuviams valstiečiams (1960) ir Статут Великого Княжества Литовского 1529 года (1960). Smulkesni tyrimai ir paskaitos buvo paskelbti rinkiniuose Lietuvių kultūra ir jos veikėjai (1973) ir Istorija ir jos šaltiniai (1979).