Marija Rudzinskaitė Arcimavičienė

Marija Rudzinskaitė‑Arcimavičienė (1885 07 16 - 1941 05 08) 1916 m. baigė Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, bet jau nuo 1913 m. skaitė viešas paskaitas iš egiptologijos, parašė populiarias apžvalgas Константинополь и его памятники (1914) ir Памятники древняго Египта (1914).

Grįžusi į Lietuvą 1918 m. dirbo mokytoja. M. Rudzinskaitė‑Arcimavičienė 1922 m. liepos 1 d. buvo priimta į Humanitarinių mokslų fakulteto Visuotinės istorijos katedrą dirbti docente. Iš šio darbo išėjo 1925 m. rugsėjo 1 d., tačiau į tas pačias pareigas sugrįžo 1929 m. rugsėjo 1 d.

Deramo akademinio mokslo laipsnio neturėjimas silpnino vienintelės egiptologės Lietuvoje pozicijas universitete – 1930 m. rugsėjo 1 d. ji tapo privatdocente, einančia docentės pareigas, 1932/33 ir 1933/34 mokslo metais buvo įvardinta kaip einanti docentės pareigas, po to vėl tapo privatdocente, einančia docentės pareigas. Docente ji tapo tik Humanitarinių mokslų fakultetą 1940 m. sausį iškėlus į Vilniaus universitetą.

Tai kontrastavo su tuo metu pasirodančiomis M. Rudzinskaitės-Arcimavičienės publikacijomis. Ji rengė Senovės Rytų seriją - Egipto ieroglifai (1932), Moters būklė senovės Egipte (1932), Tut-Anch-Amono kapas ir Tebų paminklai (1933), Vardo reikšmė senovės Egipte (1934), parašė studiją Senovės Rytų istorija, t. 1: Aigiptas (1936). Liko keletas nepublikuotų rankraštinių studijų.