Petras Jonikas

Petras Jonikas (1906 03 25 - 1996 02 03) 1934 m. baigė VDU. Studijuodamas mokė vaikus lietuvių kalbos Tauragės ir Kauno žydų gimnazijose. 1935-1937 m. studijas tęsė Rygos, Karaliaučiaus ir Vienos universitetuose. 1937 m. gruodžio 15 d. buvo priimtas į Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių kalbos ir literatūros katedrą dirbti vyresniuoju asistentu.

1940 m. fakultetas buvo iškeltas į Vilniaus universitetą, ten jis 1942 m. gavo docento vardą. Dėstydamas universitete kartu dirbo ir Lietuvių kalbos institute (1940-1944 m.). 1944 m. vasarą emigravo, 1946-1949 dėstė Pabaltijo universitete Hamburge, 1949 m. persikėlė į JAV, 1957-1973 m. dirbo Čikagos universitete bibliotekoje, be kita ko, šiame universitete 1970-1973 m. dėstė baltų kalbas.

Svarbiausi P. Joniko veikalai: Pagramančio tarmė (1939), Lietuvių kalba ir jos gaivinimas prieš „Aušrą“ (1940), Gimtojo žodžio baruose: bendrinės kalbos patarimai ir paaiškinimai (1951), Lietuvių kalbos istorija (1952), Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis antrojoje XIX a. pusėje (1972), Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje: Visuomeniniai lietuvių kalbos istorijos bruožai (1987). Taip pat redagavo Vaclovo Biržiškos Aleksandryną (1960-1965) ir Antano Salio Raštus (1979-1992).