Pranas Skardžius

Pranas Skardžius (1899 03 26 - 1975 12 18) Lietuvos universitete studijavo 1923-1925 m., po to išvyko į Leipcigą, kur 1929 m. apsigynė disertaciją Die Slavischen Lehnwörter im Altlitauischer (publikuota 1931). 1929 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti Humanitarinių mokslų fakultete Lietuvių ir gimininių tautų kalbų mokslo katedroje lektoriumi, 1930 m. rugsėjo 1 d. paskirtas dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros katedros privatdocentu, einančiu docento pareigas, 1932 m. rugsėjo 1 d. statusas pakeistas į einančio docento pareigas, kol galiausiai 1933 m. rugsėjo 1 d. tapo docentu.

Humanitarinių mokslų fakultetą 1940 m. sausyį perkėlus į Vilniaus universitetą, P. Skardžius ten gavo profesoriaus vardą. Tačiau taip pat toliau dirbo ir Kaune – naujame Filosofijos fakultete 1941 m. rugpjūčio 1 d. tapo Lietuvių kalbos katedros vedėju ir ekstraordinariniu profesoriumi. 1944 m. vasarą emigravo į Vokietiją, 1946-1949 dirbo Tübingeno universitete, 1949 m. išvyko į JAV, kur ėmėsi bibliotekininkystės – 1956-1971 m. dirbo Kongreso bibliotekoje.

Išskirtini P. Skardžiaus stambesni darbai Daukšos akcentologija (1935), Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas (1936). Lietuvių kalbos žodžių daryba (1943, užrašyta 1941), Lietuvių kalbos vadovas (1950, su S. Barzduku ir J. Laurinaičiu). Gausūs smulkesni straipsniai buvo išleisti Rinktinių raštų penkiatomyje (1996-1999).