Vincas Maciūnas

Vincas Maciūnas (1909 07 18 - 2003 07 20) 1932 m. baigė VDU Humanitarinių mokslų fakultetą, 1932–1933 m. studijavo literatūrologiją Bonos ir Miuncheno universitetuose. 1935 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje neetatiniu vyresniuoju asistentu, 1937 m. lapkričio 19 d. tapo etatiniu. 1939 m. apsigynė daktaro disertaciją Lituanistinis sąjūdis XIX amžiaus pradžioje (publikuota 1939, 1997).

Humanitarinių mokslų fakultetą 1940 m. sausį iškėlus į Vilniaus universitetą, ten toliau dėstė, 1942-1944 m. buvo Vilniaus universiteto bibliotekos direktoriumi. Tuo pat dirbo ir Kaune – 1941 m. rugpjūčio 1 d. tapo naujai steigiamo Filosofijos fakulteto branduolio nariu ir Lietuvių literatūros katedros vedėju, jam buvo suteiktas docento vardas, bet 1942 m. balandžio 1 d. buvo pažemintas pareigose, tapo neetatiniu docentu.

1944 m. vasarą emigravo, nuo 1946 m. Pabaltijo universitete Hamburge dėstė lietuvių literatūrą, 1948-1949 m. buvo šio universiteto Filologijos fakulteto dekanu. Nuo 1949 m. gyveno Filadelfijoje, iki 1978 m. dirbo Pensilvanijos universiteto bibliotekoje.

Iš gausios V. Maciūno kūrybos paminėtinas priedas prie jo disertacijos Vilniaus universitetas ir lietuviškasis XIX amžiaus pradžios sąjūdis (1981), šaltinių rinkiniai Pluoštas dokumentų apie Antaną Strazdą (1967) ir Vincas Krėvė savo laiškuose: 1944–1954 m. (1970), Lietuvių enciklopedijos 15-to tomo, skirto tik Lietuvai (1953) ir Vinco Krėvės Raštų šešiatomio (1956-1961) redagavimas. 2003 m. pasirodė jo didžiąją dalį straipsnių talpinantys plačios apimties Rinktiniai raštai.