Vincas Mykolaitis-Putinas (1893 01 06 - 1967 06 07) 1915 m. baigė Seinų kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu (juo išbuvo 20 metų). 1915-1917 m. studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, 1918-1922 m. Fribūro universitete, kurį baigė apgindamas disertaciją L'esthetique de Vladimir Soloviev (publikuota 1923, lietuviškai 1989).
1923 m. rugsėjo 1 d. V. Mykolaitis buvo priimtas į Teologijos-filosofijos fakulteto Visuotinės literatūros katedrą eiti docento pareigas, 1928 m. gruodžio 10 d. paaukštintas, tapo ekstraordinariniu profesoriumi. 1929 m. rugsėjo 1 d. jis perėjo į Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių ir gimininių tautų literatūros katedrą, kuri 1930 m. rugsėjį buvo reorganizuota į Lietuvių kalbos ir literatūros katedrą. 1940 m. sausį Humanitarinių mokslų fakultetas buvo perkeltas į Vilniaus universitetą, ten persikėlė dirbti ir V. Mykolaitis, profesoriumi išbuvo iki 1954 m.
V. Mykolaitis kaip literatūrologas vargiai nusileidžia Putinui kaip rašytojui. Išskirtinos studijos Vydūno dramaturgija (1935), Naujoji lietuvių literatūra (1936, 2-a dalis išleista 2009), Literatūros etiudai (1937), Adomas Mickevičius ir lietuvių literatūra (1955). Jo straipsniai buvo skelbti rinkinyje Raštai: estetika (1989) ir Raštų 9, 10 ir 12 tomuose (1999-2011).