Vladimiras Šilkarskis
Vladimiras Šilkarskis / Wladimir Szyłkarski (1884 01 27 - 1960 08 20) Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą baigė 1910 m. ir liko ten dėstyti. 1914-1919 m. dėstė filosofiją Tartu universitete, ten dirbdamas parašė Типологический метод в истории философии (1916) ir apsigynė disertaciją Проблема сущего (1917), 1918 m. gavo profesoriaus vardą. 1919-1920 m. dėstė Stepono Batoro universitete Vilniuje, 1920-1924 m. gyveno ir kūrė savo dvare Juodžionyse.
1924 m. rugsėjo 19 d. tapo Humanitarinių mokslų fakulteto Graikų kalbos mokslo ir literatūros katedros ekstraordinariniu profesoriumi, 1926 m. balandžio 1 d. buvo pakeltas pareigose, tapo ordinariniu profesoriumi. 1940 m. sausį Humanitarinių mokslų fakultetą perkėlus į Vilniaus universitetą, ten persikėlė ir V. Šilkarskis, tačiau jau rudenį išvažiavo į Vokietiją. Nuo 1946 m. iki mirties pradėjo profesoriavo Bonos universitete.
Įsidarbinęs Lietuvos universitete V. Šilkarskis paskelbė Juodžionyse parašytus darbus Graikų genijaus įtaka į Europos literatūrą ir filosofiją (1925) ir Tipingosios filosofijos sistemos: Materializmas – Idealizmas – Spiritualizmas (1925). Vėliau paskelbė Bayle und Spinoza (1930), Sołowjews Philosophie der All-Einheit: eine Einführung in seine Weltanschauung und Dichtung (1932), Homeras ir graikų epinė poezija (1937), Graikų literatūros istorija, t. 1: Klasikinis laikotarpis (1938), Teichmullers philosophischer Entwicklungsgang: Vorstudien zur Lebensgeschichte des Denkers (1938). Parašė įvadus ir komentarus lietuviškiems Homero Ilijados (1930), Odissejos (1935) ir Platono Sokrato gynimasis teisme ir Kritonas (1935) leidimams, redagavo straipsnių rinkinį Archiv für spiritualistische Philosophie und ihre Geschichte (1938).
Vokietijoje parašė trijų leidimų susilaukusią filosofojo Adolfo Dyroffo intelektualinio brendimo istoriją - Adolf Dyroffs Jugendgeschichte (1946) ir Jugendgeschichte Adolf Dyroffs (1947, 1949). Taip pat redagavo kai kurių A. Dyroffo veikalų išleidimą. Be kita ko, Šilkarskis toliau rašė apie Vladimirą Solovjovą, rengė komentarus jo Raštų vokiškam leidimui.