Vladimiras Šilkarskis

Vladimiras Šilkarskis / Wladimir Szyłkarski (1884 01 27 - 1960 08 20) Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą baigė 1910 m. ir liko ten dėstyti. Šį etapą ženklino magistro disertacija О панлогизме у Спинозы (1914). Jis 1914 m. persikėlė į Tartu, kur iki 1919 m. dėstė filosofiją. Ten dirbdamas parengė daktaro disertaciją, kurią paskelbė kaip dviejų dalių studiją - Типологический метод в истории философии (1916) ir Проблема сущего (1917). 1918 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. V. Šilkarskis 1919 m. persikėlė į atkurtą Stepono Batoro universitetą Vilniuje, kur dėstė metus. Po to persikėlė į Lietuvą ir 1920-1924 m. gyveno savo dvare Juodžionyse.

V. Šilkarskis 1924 m. rugsėjo 19 d. tapo Humanitarinių mokslų fakulteto Graikų kalbos mokslo ir literatūros katedros ekstraordinariniu profesoriumi, 1926 m. balandžio 1 d. buvo pakeltas pareigose, tapo ordinariniu profesoriumi. 1940 m. sausį Humanitarinių mokslų fakultetą perkėlus į Vilniaus universitetą, ten persikėlė ir V. Šilkarskis, tačiau rudenį išvažiavo į Vokietiją. Nuo 1946 m. iki mirties kaip privatdocentas dėstė Bonos universitete.

Lietuvos universitete V. Šilkarskis plėtojo tyrimus, tiesiogiai susijusius su akademine pozicija. Tai darbo pradžią ženklinanti paskaita Graikų genijaus įtaka į Europos literatūrą ir filosofiją (1925), stambios studijos Homeras ir graikų epinė poezija (1937), Graikų literatūros istorija, t. 1: Klasikinis laikotarpis (1938). Jis parašė įvadus ir komentarus lietuviškiems Homero Ilijados (1930), Odissejos (1935) ir Platono Sokrato gynimasis teisme ir Kritonas (1935) leidimams. 

Visgi pagrindinis V. Šilkarskio tyrimų laukas buvo ontologinė ir metafizinė filosofija, plėtota trimis kryptimis: Spinozos filosofijos analizė, Teichmüllerio–Dyroffo spiritualistinės metafizikos tradicijos tyrimai ir Vladimiro Solovjovo religinės metafizikos interpretacija. 

Juodžionyse ir Kaune V. Šilkarskis grįžo prie Spinozos palikimo tyrimų ir 1924-1930 m. paskelbė septynis straipsnius šia tema. Tai O powstaniu paralelizmu monistycznego w filozofii i psychologii nowożytnej (1924), Tipingosios filosofijos sistemos. Materializmas – Idealizmas – Spiritualizmas (1925), Rzut oka na rozwój spekulacji ontologistycznej (1925), Nauka Spinozy o Bogu (1927), Spinozos "monistinė" filosofija (1927), Spinozos pažinimo laipsnių mokslas. Imaginatio – Ratio – Intuitio (1928), Bayle und Spinoza (1930). 

Kita svarbi V. Šilkarskio tyrimų kryptis buvo rusų religinės filosofijos tradicija, o konkrečiau - Vladimiro Solovjovo metafizikos analizė. Pirmiausia tai fundamentali studija Sołowjews Philosophie der All-Einheit: eine Einführung in seine Weltanschauung und Dichtung (1932). Dirbdamas Bonoje V. Šilkarskis vėl gilinosi į rusų religinę filosofiją. Šio dėmesio pėdsakas - studijos Sołowjew und Dostojewskij (1948), Messianismus und Apokalyptik bei Dostojewskij und Solowjew (1952). Jis pradėjo rengti V. Solovjovo Raštų - Deutsche Gesamtausgabe der Werke von Wladimir Solowjew - leidimą vokiečių kalba ir parengė septynis tomus, iš kurių tik trys buvo išleisti jam gyvam esant. 

Kitas kūrybos segmentas - metafizikų Gustavo Teichmüllerio ir Adolfo Dyroffo paveldo tyrimai. V. Šilkarskis dar Kaune išleido Teichmüllerio veikalą Logik und Kategorienlehre. Jis išleistas pirmame Archiv für spiritualistische Philosophie und ihre Geschichte (1940) tome, kuriame taip pat patalpinti ir Teichmüllerio kūrybą analizuojantys straipsniai. V. Šilkarskis šio filosofo palikimą analizavo keliose studijose, iš kurių išskirtinos Teichmüllers philosophischer Entwicklungsgang (1938), Teichmüller im Verkehr mit seinen Zeitgedossen (1940).

Išeivijoje V. Šilkarskis parengė ir išleido A. Dyroffo studiją Einleitung in die Philosophie: Grundprobleme d. Erkenntnistheorie, Metaphysik, Ethik und Ästhetik (1948). Šiam leidimui parašė įvadą į Dyroffo filosofiją - Adolf Dyroff: ein Blick auf sein Leben und sein werk. Dar prieš šio veikalo išleidimą V. Šilkarskis parašė platesnę studiją apie šio filosofo kūrybinio kelio pradžią - Adolf Dyroffs Jugendgeschichte (1946), kurios leidimas buvo pakartotas 1947 ir 1949 m.