Vasili Sesemann / Vosylius Sezemanas (1884 05 30 - 1963 03 30) 1909 m. baigė Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą ir buvo komandiruotas tęsti filosofijos studijas į Marburgo bei Berlyno universitetus. Sugrįžęs 1911-1915 m. laikotarpiu dėstė įvairiose Peterburgo aukštosiose mokyklose, 1912 m. apsigynė magistro disertaciją Die Ethik Platos und das Problem des Bösen bei perėjo dirbti į Petrogrado universitetą. 1918-1919 m. dėstė Viatkos pedagoginiame institute, 1919-1921 m. Saratovo universitete. 1921-1923 m. gyveno Helsinkyje ir Berlyne.
1923 m. rugsėjo 1 d. V. Sezemanas pradėjo eiti ekstraordinarinio profesoriaus pareigas Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos katedroje. 1928 m. gruodžio 1 d. jam suteiktas ordinarinio profesoriaus titulas. 1940 m. sausį Humanitarinių mokslų fakultetą perkėlus į Vilniaus universitetą, V. Sezemanas toliau dirbo Vilniuje iki 1950 m., kai buvo nuteistas kalėti lageryje. Grįžęs 1956 m. toliau dirbo Vilniaus universitete.
Išskirtini V. Sezemano veikalai О природе поэтического образа (1925), Das Problem des Idealismus in der Philosophie (1925), Beiträge zum Erkenntnisproblem, d. 1-3 (1927-1930), Logika (1928), Zum problem der logischen paradoxen (1935), Estetika (apie 1962, išleista 1970, vertimas į anglų kalbą 2007). Parašė įvadus lietuviškiems Platono Puotos. Faidono (1935) ir Aristotelio Apie sielą leidimams (1959) bei antologijai Ties grožio vertybėmis (1944).
V. Sezemano palikimas pastaruoju metu susilaukė dėmesio ir yra iš naujo publikuotas bei išverstas į lietuvių kalbą: Raštai: gnoseologija (1987), Raštai: filosofijos istorija: kultūra (1997), Loginiai ir gnoseologiniai tyrinėjimai (2010), Estetika, kultūros filosofija, filosofijos istorija (2020).