Lietuvos universiteto kūrėjų palikimo pėdsakais

Vosylius Sezemanas

Vasili Sesemann / Vosylius Sezemanas (1884 05 30 - 1963 03 30) 1909 m. baigė Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą ir buvo komandiruotas tęsti filosofijos studijas į Marburgo bei Berlyno universitetus. Sugrįžęs 1911-1915 m. laikotarpiu dėstė įvairiose Peterburgo aukštosiose mokyklose, 1912 m. apsigynė magistro disertaciją Die Ethik Platos und das Problem des Bösen bei perėjo dirbti į Petrogrado universitetą. 1918-1919 m. dėstė Viatkos pedagoginiame institute, 1919-1921 m. Saratovo universitete. 1921-1923 m. gyveno Helsinkyje ir Berlyne.

1923 m. rugsėjo 1 d. V. Sezemanas pradėjo eiti ekstraordinarinio profesoriaus pareigas Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos katedroje. 1928 m. gruodžio 1 d. jam suteiktas ordinarinio profesoriaus titulas. 1940 m. sausį Humanitarinių mokslų fakultetą perkėlus į Vilniaus universitetą, V. Sezemanas toliau dirbo Vilniuje iki 1950 m., kai buvo nuteistas kalėti lageryje. Grįžęs 1956 m. toliau dirbo Vilniaus universitete.

Išskirtini V. Sezemano veikalai Сократ и проблема самопознания (1925), О природе поэтического образа (1925), Das Problem des Idealismus in der Philosophie (1925), Beiträge zum Erkenntnisproblem, d. 1-3 (1927-1930), Logika (1928), Zum problem der logischen paradoxen (1935), Estetika (1962, išleista 1970, vertimas į anglų kalbą 2007). Parašė įvadus lietuviškiems Platono Puotos. Faidono (1935) ir Aristotelio Apie sielą leidimams (1959). V. Sezemano palikimas pastaruoju metu susilaukė dėmesio ir yra iš naujo publikuotas bei išverstas į lietuvių kalbą: Raštai: gnoseologija (1987), Raštai: filosofijos istorija: kultūra (1997), Loginiai ir gnoseologiniai tyrinėjimai (2010), Estetika, kultūros filosofija, filosofijos istorija (2020).