Kazimieras Bieliukas (1901 08 26 – 1991 05 04) Matematikos-gamtos fakulteto Biologijos skyrių baigė 1929 m., po to dirbo raštvedžiu Kauno savivaldybėje, mokytojavo, 1932 m. įdarbintas Matematikos-gamtos fakulteto chemikalų sandėlio vedėju. 1932 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirtas Geografijos katedros jaunesniuoju laborantu, 1933 m. liepos 1 d. – vyresniuoju laborantu, 1935 m. vasario 1 d. – jaunesniuoju asistentu, 1937 m. rugsėjo 1 d. – vyresniuoju asistentu.
1938-1939 m. stažavosi Prahos universitete. Nuo 1940 m. rugsėjo 1 d. su visu fakultetu persikėlė į Vilnių, kur staigiai kilo karjeros laiptais – 1940 m. tapo profesoriumi, 1940-1941 m. buvo Vilniaus universiteto prorektoriumi, 1944-1945 m. rektoriumi, 1946-1963 m. - Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos instituto direktoriumi.
Mokslinę veiklą susiejo su ežerotyra ir publikuotis pradėjo VDU - Dovinės baseino ežerai (1937), 28 Trakų apskrities ežerų morfometrija (1937). Savo mokslinį įdirbį K. Bieliukas apibendrino veikale Ežerotyros pagrindai (1961).