Lietuvos universiteto kūrėjų palikimo pėdsakais

Vincas Čepinskis

Vincas Čepinskis (1871 05 03 - 1940 08 22) Peterburgo universiteto Matematikos ir gamtos fakultetą baigė 1894 m. Fizikos-chemijos studijas 1896-1900 m. tęsė Ciuricho Politechnikos institute. 1902 m. pradėjo dėstyti Liepojos komercijos mokykloje, 1904-1915 m. buvo šios mokyklos direktoriumi.

1915-18 m. gyveno Rusijoje, 1918 m. pabaigoje Vilniuje vadovavo universiteto steigimui, 1919-1920 m. buvo Lietuvos atstovu Didžiojoje Britanijoje, 1920 m. pavasarį pradėjo dėstyti Aukštuosiuose kursuose ir kaip socialdemokratų atstovas buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą. Jame aktyviai dalyvavo rengiant Lietuvos universiteto statutą.Politinės veiklos viršūnė – Švietimo ministro postas M. Sleževičiaus vyriausybėje 1926 metais.

Steigiant universitetą 1922 m. vasario 16 d. V. Čepinskis tapo jo branduolio nariu, jam suteiktas ordinarinio profesoriaus titulas ir Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos-chemijos katedros vedėjo postas, kuriame išbuvo iki atsistatydinimo 1936 m. rugsėjo 1 d.

Šalia profesinės veiklos buvo vienu svarbiausių universiteto vadovų – prorektoriaus pareigas ėjo 1922-1923 1928-1929 m., o rektoriumi buvo 1923-1924 ir 1929-1933 m. Išsiskyrė išsamiais fizikos-chemijos vadovėliais - Fizikos paskaitos, t. 1-7 (1923–26) ir Fizinė chemija, t. 1-4 (1928–33), parašė monografijas Elektroninė valentingumo teorija (1928) ir Branduolio chemija (1937), išvertė Johno Sullivano Mokslą (1937).