Jurgis Žilinskas (1885 04 23 - 1957 03 15) baigė Dorpato (dabar Tartu) universitetą 1912 m. ir ten pradėjo chirurgo praktiką. 1914-1915 m. dirbo Lietuvoje, 1915-1916 m. Molodečne, 1916-1918 vėl Dorpate.
Grįžęs į Lietuvą, praktikavo Šiauliuose, tarnavo kariuomenėje, 1920-1921 m. Kaune Aukštuosiuose kursuose dėstė anatomiją ir chirurgiją. Čia jis įsteigė Medicinos skyriaus, o vėliau ir viso fakulteto praktikos šerdį - „Anatomikumą“, kuriame buvo prozektoriumas bei griaučių ruošimo laboratorija. 1933 m. „Anatomikumas“ buvo perkeltas į naujai pastatytus Medicinos fakulteto rūmus, čia taip pat veikė ir anatomijos muziejus.
Steigiant Universitetą, 1922 m. vasario 16 d. jis buvo paskirtas docentu ir Anatomijos katedros vedėju. Kovo 26 d. jam suteiktas profesoriaus titulas, kuris, reformuojant titulų nomenklatūrą, liepos 4 d. pakeistas į ekstraordinarinio profesoriaus vardą. Ordinariniu profesoriumi J. Žilinskas paskirtas 1930 m. rugsėjo 1 d.
1921 m. rudenį J. Žilinskas stažavosi Vokietijoje, kur savo medicininius interesus papildė atsakymų į antropologijos klausimus paieškomis. 1927 metais apgynė kraniologijos mokslo srities disertaciją, kurios pavadinimas - „Lietuvių kaukolės dėžė”.
Vėliau antropologiniai tyrimai buvo tęsiami, o rezultatai skelbiami mokslo spaudoje. Minėtini J. Žilinsko darbai: „Lietuvių rasinė sudėtis“ (1930), „Lietuvių protėviai“ (1937), „Senojo geležies periodo Lietuvos gyventojų kaukolių studija“ (1937), „Les ancêtres Lithuaniens à l’èpoque prèhistorique, protohistorique et historique“ (1937), „Crania Lithuanica (XX amžiaus ir iškastinės lietuvių kaukolės)“ (1939). Šiuose tyrimuose jis įžengė į archeologijos ir istorijos sritį bei svarstė lietuvių etnogenezės klausimus. Tuo pat metu jis parengė anatomijos vadovėlius - "Osteologija ir sindesmologija" (1931) bei "Splanchnologija" (1934).
Dešiniosioms ir antisemitinėms pažiūroms simpatizavęs J. Žilinskas 1940 m. vasarą papuolė į sovietų valdžios nemalonę, prarado darbą Kaune, bet formaliai tapo Vilniaus universitete kuriamo Medicinos fakulteto Anatomijos katedros vedėju. 1944 m. vasarą pasitraukė iš Lietuvos, 1948 m. išvyko į JAV. Išeivijoje parašė atsiminimus, kurie buvo išspausdinti 2005 m.