Vladas Lašas
Vladas Lašas (1892 01 13 - 1966 01 02) Dorpato (dabr. Tartu) universitete studijavo su pertraukomis: 1911-1915 ir 1917-1918 m. laikotrapiu. Studijas buvo nutraukusi karinė tarnyba Suomijoje. 1918-1920 m. buvo Rokiškio apskrities ligoninės vedėju, o 1920-1922 m. – valstiečių liaudininkų deleguotas Steigiamojo Seimo narys. 1921 m. vasarą stažavosi Vokietijoje, rudenį pradėjo dėstyti Aukštuosiuose kursuose. Seimo nario statusas lėmė, jog 1922 m. vasario 16 d. V. Lašas tapo docentu ir steigiamo Universiteto branduolio nariu, o kovo 26 d. – profesoriumi. Tiesa, tuoj po įsteigimo sunorminus akademinių titulų nomenklatūrą, jis 1922 m. liepos 4 d. buvo paskirtas ekstraordinariniu profesoriumi ir tik 1928 m. kovo 28 d. tapo ordinariniu profesoriumi.
Lašas pasirinko fiziologijos sritį ir 1922 m. vasario 16 d. tapo Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedros vedėju. Jai vadovavo iki mirties. Reorganizavus universitetą ši katedra 1951 m. sausio 1 d. pavadinta Normalinės fiziologijos katedra. Specializavosi alergologijos (konkrečiau anafilaksijos) ir mitybos fiziologijos tyrimuose. Dėstydamas fiziologinę chemiją parašė „Fiziologinės chemijos analizams vadovėlį“ (1923). Disertaciją „Anafilaksija (eksperimentiškieji tyrinėjimai)“ apgynė ir publikavo 1926 metais.
Kartu su žmona Janina Mackevičaite-Lašiene 1930 m. parengė vadovėlį "Trumpa žmogaus anatomija, fiziologija ir higiena". Iki 1944 m. šio vadovėlio buvo išleistos 4 laidos. Su savo asistentu Jonu Šopausku parengė vadovėlį "Fiziologijos praktikos darbai" (1931). Lietuvos gyventojų mitybos tyrimai buvo aprašyti studijose „Lietuvos gyventojo mitimas“ (1933), „Lietuvos gyventojo maisto racionas“ (1933), „Lietuvos gyventojų mitimas 1925-1940 metais“ (1942), „Mitybos mokslo pagrindai“ (1945), „Darželinio amžiaus vaikų mityba“ (1963); pastaroji studija 1985 m. išleista kaip „Ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba“. Keturis dešimtmečius skaitytas fiziologijos kursas buvo apibendrintas vadovėlyje "Žmogaus fiziologija" (1965). Jį palydėjo atnaujintos „Fiziologijos pratybos“ (1967).
Medicinos fakulteto raida tarpukaryje buvo siejama su Vlado Lašo asmenybe. Dekanu jis buvo nuo 1924 m. rugsėjo 1 d. iki 1940 m. spalio 1 d. Šį postą jis iškeitė į prorektoriaus kėdę, tačiau buvo juo tik iki 1941 m. liepos 11 d., - tapo universiteto vadovybės „valymo“ auka. Sugrįžus sovietams 1944 m. lapkričio 1 d. vėl tapo Medicinos fakulteto dekanu, kuriuo išbuvo iki 1946 m. balandžio 9 d.
Gyvenimo saulėlydyje V. Lašas parašė Medicinos fakulteto ir Klinikų statybos apžvalgas, kuriose nepritrūko memuaristinio pobūdžio intarpų. Jos paskelbtos rinkinyje „Aukštosios mokyklos kūrimasis ir vystymasis Kaune“ (1967).