Jonas Šimoliūnas (1878 05 21 - 1965 02 11) Rygos politechnikos institutą baigė 1909 m. ir gavo statybos inžinieriaus diplomą. Po to dirbo tvarkant Peterburgo miesto bei Suomijos kelių infrastruktūrą. Kurį laiką dirbo tiriant Ventos-Dubysos-Nemuno-Augustavo kanalo-Vyslos vandens kelią, statė Venspilio uostą. 1918 grįžo į Lietuvą ir iki 1924 m. buvo Susisiekimo ministerijos Kelių ir uostų valdybos direktoriumi.
Kaune įsijungė į Aukštųjų kursų veiklą ir 1921-1922 m. buvo jų Technikos skyriaus vedėjas. 1922 m. vasario 16 d. J. Šimoliūnas tapo Universiteto branduolio nariu ir buvo paskirtas Technikos fakulteto Kelių katedros vedėju, jam buvo suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus titulas. Katedrą 1930 m. reorganizavus į Geodezijos ir kelių katedrą, atsisakė vadovavimo ir liko dirbti joje docento pareigose.
Būdamas docentu 1934 m. lapkričio 1 d. Šimoliūnas perėjo dirbti į Hidrotechnikos katedrą, kur 1939 m. rugsėjo 1 d. jam buvo suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus vardas. Sovietinės universiteto reformos eigoje įsteigus Statybos fakultetą, jis buvo priskirtas dirbti į Statybos katedrą, kuriai pradėjo vadovauti 1940 m. lapkričio 10 d. Ši 1941 m. rugpjūčio 1 d. buvo reorganizuota į Trobesių konstrukcijų katedrą. 1944 m. sausio 1 d. J. Šimoliūnui buvo suteiktas ordinarinio profesoriaus titulas.
Šimoliūnas 1925-1930 m. vadovavo Šventosios uosto statybai. Šio darbo rezultatai sugulė jo monografijoje Šventosios uostas (1933). 1928-1932 ir 1934-1935 vadovavo Klaipėdos uosto rekonstrukcijai. Praktinis įdirbis vėl buvo apibendrintas dviejų dalių monografijoje Klaipėdos uostas (1937, 1941). Jo plunksnai priklauso fundamentalus keturių tomų vadovėlis Statyba (1937, 1939, 1941, 1943)
1944 m. J. Šimoliūnas pasitraukė į Vokietiją ir 1946-1949 m. profesoriavo Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracijos (UNRRA) universitete kaip Statybos katedros vedėjas. Ten paskelbė studiją Baukonstruktionslehre (1947). Nuo 1950 m. gyveno JAV.