Jurgis Gimbutas (1918 01 18 - 2001 05 21) naujai įsteigtame Statybos fakultete pradėjo dirbti dar prieš Universiteto baigimą – 1940 m. rugsėjo 15 d. buvo paskirtas Statybos katedros laborantu. Studijas formaliai baigė 1941 m. vasarą ir rugpjūčio 1 d. buvo paskirtas jaunesniuoju, o lygiai po metų – vyresniuoju asistentu.
Karo metais rengė lietuvių-vokiečių kalbų statybos žodyną bei studiją apie Lietuvos žemės ūkio pastatų stogų konstrukcijas. Žodynas 1944 m. vasarą atsidūrė leidykloje, bet dėl greitai išblėsusio aktualumo ir autoriaus emigracijos niekada nebuvo išleistas, o studija buvo išleista Vokietijoje kaip Das Dach des litauischen Bauernhauses aus dem 19. Jahrhundert 1948).
JAV Gimbutas vertėsi projektuodamas valstybinius statinius bei tęsė etnografinės architektūros tyrimus - Lietuvių sodžiaus architektūra Mažojoje Lietuvoje (1958), Lietuvos bažnyčių chronologija ir statistika (1970), Būdingos medinės bažnyčios ir varpinės Lietuvoje (1987), Lietuvos kaimo trobesių puošmenys (1999 ir dar trys leidimai). Parašė savo dėstytojų ir kolegų išeivijoje biografijas - Steponas Kolupaila (1974), Jonas Šimoliūnas (1988).
J. Gimbutas beveik visą gyvenimą rašė dienoraštį, kurį 1993 m. pavertė šešiatome „Dienoraštine autobiografija“. Jos ištraukos 2002 m. skelbtos knygose, įamžinančiose žmonos Marijos Gimbutienės atminimą.