Petras Leonas (1864 11 16 - 1938 05 12) Maskvos universiteto Teisių fakultetą baigė 1889 m. Po to dirbo Turkestano teismuose ir prokuratūroje (1893-1906 m.), vertėsi advokato praktika Kaune ir Vilniuje (1906-1915 m.), o karo metais – Rusijoje. 1918-1919 m. buvo aktyviai įsitraukęs į Lietuvos valstybės kūrimą, buvo teisingumo ir vidaus reikalų ministru.
Iš politikos pasitraukė, nes nusivylė krikščionių demokratų dominavimu, ir savo laiką skyrė teisinės sistemos kūrimui. Vienas svarbių jos aspektų buvo teisės mokslų diegimas pradėtoje kurti aukštojo mokslo sistemoje. Tai P. Leonas realizavo 1920-1922 m., dėstydamas Aukštųjų kursų Teisių skyriuje.
1922 m. birželio 22 d. jis buvo pakviestas vadovauti Teisės enciklopedijos ir teisės filosofijos katedrai, jam buvo suteiktas ordinarinio profesoriaus vardas. 1922 m. rugpjūčio 22 d. tapo Teisių fakulteto dekanu ir juo buvo iki atleidimo 1933 m. rugsėjo 1 d.
Iš universiteto P. Leonas buvo atleistas dėl atviros opozicijos diktatūriniam režimui. Po to iki mirties dirbo žurnalo Kultūra atsakinguoju redaktoriumi. Akademinius tekstus P. Leonas pradėjo skelbti dar 1889 m. „Šviesoje“. Darbą universitete ženklino Teisės enciklopedijos paskaitos (1924 ir 1931), Teisės filosofijos istorija (1928), Teisės filosofijos istorija: papildomosios paskaitos (1936), Sociologijos paskaitos (1939).