Simonas Beliackinas (1874 10 01 - 1944) Odesos universiteto Teisių fakultetą baigė 1899 m. ir vertėsi advokato praktika Maskvoje bei Peterburge. Specializavosi civilinėje teisėje, mokslo darbus publikavo profesinėje spaudoje, išleido penkias knygas. Lietuvos žydų bendruomenės diplomatinėmis pastangomis 1921 m. paliko bolševikų valdomą Rusiją ir atvyko į Lietuvą.
Čia S. Bieliackinas įsidarbino Žydų reikalų ministerijoje. 1922 m. lapkričio 5 d. jis pradėjo dirbti Teisių fakultete kaip civilinės teisės docentas, 1923 m, birželio 12 d. jam suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus vardas, kurį išlaikė iki išėjimo į pensiją 1935 m. rugsėjo 1 d.
Dirbdamas universitete rašė vadovėlius ir kodeksų komentarus - Частное право в основных принципах: курс гражданскаго права (1928), Baudžiamųjų bylų gynimas (1930), Защита по уголовным делам (1931), Baudžiamasis statutas: su papildomaisiais baudžiamaisiais įstatymais ir komentarais (1934). Kartu su V. Mačiu redagavo Civilinio proceso įstatymo vertimą (1931). Jau būdamas pensijoje išmėgino ir grožinės kūrybos kelią. 1941 m. vasarą S. Bieliackinas buvo uždarytas į Kauno getą, žuvo Osvencime.