Antanas Maliauskis

Antanas Maliauskis (1877 03 10 - 1941 06 09) 1900 m. baigė Kauno kunigų seminariją, po to 1906–1912 m. laikotarpiu Fribūro ir Leuveno universitetuose studijavo filosofiją ir socialinius mokslus bei apgynė disertaciją L’union du Sud-Est des syndicats agricoles (1912). Grįžęs į Lietuvą 1912-1913 m. dirbo Šv. Kazimiero draugijoje Kaune, 1913–1915 m. Vilniuje, 1915-1920 m. gyveno JAV ir redagavo dienraštį Draugas.

1920 m. A. Maliauskis grįžo į Lietuvą ir vėl pradėjo dirbti šv. Kazmiero bendrovėje. Kurį laiką dirbo ir krikščionių demokratų dienraštyje Laisvė, kuriame 1921 m. propagavo katalikiško universiteto idėją ir nepritarė Bažnyčios pozicijai dalyvauti steigiant valstybinį universitetą. 1922 m. kovo 18 d. jis buvo pakviestas dirbti docentu į Teologijos-filosofijos fakulteto Filosofijos katedrą, birželio 9 d. jam suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus titulas, o rugsėjo 1 d. patikėta tvarkyti Sociologijos katedrą.

Vykdant universiteto reformą 1931 m. rugsėjo 1 d. A. Maliauskis liko be darbo, spalio 23 d. buvo priimtas atgal kaip privatdocentas be katedrinės afiliacijos, bet, skirtingai nei kiti jo likimo draugai, kurie sulaukė stabilesnio ir ramesnio laiko, gruodžio 15 d. buvo pašalintas iš universiteto. Dauguma A. Maliauskio publikacijų nedidelės apimties ir persunktos polemikos. Išskirtinos Demokratija (1920, 1921, 1924), Bolševizmas (1922), hektografuota Sociologija. Paskaitos (1929), Teodiceja: Dievas, jo buvimas ir jo esmė (1931), Etika, kn.1: Bendroji dalis (1935).