Juozapas Skvireckas

Juozapas Jonas Skvireckas (1873 09 18 - 1959 12 03) Kauno kunigų seminariją baigė 1896 m., o Peterburgo dvasinę akademiją – 1900 m. Ten apgynė disertaciją Eloquentiae sacrae et profanae comparatio. 1900-1914 ir 1918-1938 m. dėstė biblistiką Kauno kunigų seminarijoje, karo metais dirbo Žemaičių vyskupijos kurijoje, kuri buvo evakuota į Rusiją.

1922 m. gegužės 22 d. J. Skvireckas buvo paskirtas dirbti Teologijos-filosofijos fakulteto Šv. Rašto Naujojo Įstatymo katedros ordinariniu profesoriumi, kuriuo išbuvo iki 1938 m. rugsėjo 18 d. 1926 m. balandį jis buvo paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu. Tai buvo priežastis, leidusi išvengti 1931 m. valdžios inicijuotų fakulteto pertvarkos pasekmių. 1944 m. rudenį J. Skvireckas pasitraukė į Vokietiją, kur gyveno iki mirties ir vadovavo Europos katalikų lietuvių sielovadai. 

Į Lietuvos kultūros ir religinio gyvenimo istoriją jis pirmiausia įėjo kaip kritinio Biblijos vertimo į lietuvių kalbą autorius. Akademinis Šventasis Raštas Senojo ir Naujojo Įstatymo vertimas su komentarais ir su lotynišku Vulgatos tekstu šešiuose tomuose buvo paskelbtas 1911-1937 m. Senojo Testamento vertimas ir autoriniai komentarai, praleidžiant lotynišką tekstą, dviejuose tomuose buvo išleisti išeivijoje 1955-1958 m., o pusė Naujojo Testamento – 1949 m. Trečią kartą šis vertimas jau ir be vertėjo komentarų buvo išleistas Lietuvoje 1990-1991 m.  Dėl Psalmių reikšmės liturgijoje J. Skvireckas parengė atskirą "kišeninį" Psalmių leidimą, kuris 1949 m. išleistas dviem pavidalais - su Vulgatos lotynišku tekstu ir be jo. 

J. Skvireckas taip pat parengė ir vis tobulino "kišeninį" Naujojo Testamento vertimą. Pirmoji versija - Šventa musų viešpaties Jezaus Kristaus evangelija ir Apaštalų darbai, pasirodė 1906 m. Visas Naujasis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus testamentas  buvo išleistas 1922 m. Leidimas buvo pakartotas 1936, 1939-1941, 1945 ir 1947 m. 

Jis taip pat 1916 m. parengė Evangelijos skaitinius, skirtus mišioms. Jie buvo iš naujo išleisti 1939 m. Lietuvoje ir 1946 m. išeivijoje. 

J. Skvireckas savo originalią kūrybą išskleidė Biblijos komentaruose ir biblistikos temomis atskirai rašė mažai. Išimtis buvo studija Šventas Povilas Apaštalas (1910), kuri pasirodė dar pirminėje darbo su Naujuoju Testamentu fazėje.