Juozapas Skvireckas

Juozapas Jonas Skvireckas (1873 09 18 - 1959 12 03) Kauno kunigų seminariją baigė 1896 m., o Peterburgo dvasinę akademiją – 1900 m. Ten 1899 m. buvo įšventintas kunigu. 1900-1914, 1918-1938 m. dėstė biblistiką Kauno kunigų seminarijoje, karo metais dirbo Žemaičių vyskupijos kurijoje, kuri buvo evakuota į Rusiją.

1922 m. gegužės 22 d. J. Skvireckas buvo paskirtas dirbti Teologijos-filosofijos fakulteto Šv. Rašto Naujojo Įstatymo katedros ordinariniu profesoriumi, kuriuo išbuvo iki 1938 m. rugsėjo 18 d. 1926 m. balandį jis buvo paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu. Tai buvo priežastis, leidusi išvengti 1931 m. valdžios inicijuotų fakulteto pertvarkos pasekmių. 1944 m. rudenį J. Skvireckas pasitraukė į Vokietiją, kur gyveno iki mirties.

Į Lietuvos kultūros istoriją jis įėjo kaip kritinio šv. Rašto vertimo į lietuvių kalbą autorius. Akademinis Šventasis Raštas Senojo ir Naujojo Įstatymo arba Testamento vertimas su komentarais ir su lotynišku tekstu šešiuose tomuose buvo paskelbtas 1911-1937 m. Senojo Testamento vertimas ir komentarai, praleidžiant lotynišką tekstą, dviejuose tomuose buvo išleisti 1955-1958 m., o pusė Naujojo Testamento – 1949 m. Trečią kartą šis vertimas jau ir be vertėjo komentarų buvo išleistas 1990-1992 m. J. Skvireckas rengė ir tobulino kišeninį Naujojo Testamento vertimą Šventa musų viešpaties Jezaus Kristaus evangelija ir Apaštalų darbai, kurie pasirodė 1906 m., o visas Naujasis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus testamentas – 1922 m. Jis buvo pakartotas 1936, 1939-1941, 1945 ir 1947 m.