Kazys Pakštas

Kazys Pakštas (1893 06 29 - 1960 09 11) 1918 m. baigė Fordhamo universiteto (Niujorkas) Sociologijos fakultetą. 1919–1923 m. laikotarpiu studijavo Fribūro universitete ir jį baigė apgindamas disertaciją Le climat de la Lituanie, kuri lietuviškai ir prancūziškai Lietuvoje buvo išleista 1926 m.

1925 m. rugsėjo 1 d. K. Pakštas buvo priimtas dėstyti geografiją į Teologijos-filosofijos fakulteto Visuotinės istorijos katedrą ir jam suteiktas docento vardas.1929 m. lapkričio 26 d. jis tapo ekstraordinariniu profesoriumi, bet dėl universiteto reformos sukeltų pasekmių 1931 m. rugsėjo 1 d. liko be darbo. Spalio 23 d. jis sugrąžintas į fakultetą kaip privatdocentas be katedrinės afiliacijos.

1932 m. kovo 15 d. K. Pakštas perėjo dirbti į Matematikos-gamtos fakulteto Geografijos katedrą kaip privatdocentas, tačiau gavo docento atlygį. Spalio 1 d. tapo „einančiu docento pareigas“. K. Pakštas įsitvirtino fakultete 1937 m. sausio 1 d., kai jam buvo suteiktas ekstraodinarinio profesoriaus titulas. 1939 m. birželį jis išvyko į JAV, ten ir pasiliko. Dėstė įvairiuose universitetuose ir kolegijose, o 1954–1957 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.  

Iš jo veikalų išskirtini Baltijos respublikų politinė geografija (1929), Baltijos jūra (1934), Afrikos regioninė geografija (1938) bei Lietuvos geografinėms problemoms skirti straipsniai Vilniaus problema ir kaip ją spręsti (1935), Kame lietuviai galėtų dar kolonizuotis? (1935), Kolonizacijos galimybės Angoloje (1935), Lietuvos ribų problema (1939). Be keleto paminėtų veikalų 1930-1931 m. kelionės aplink Afriką refleksijos atspindėjo ir knygoje Aplink Afriką, d. 1-2 (1936). Okupacijų realijos pagimdė tokius K. Pakšto kūrinius kaip The Baltoscandian confederation (1942) ir Lithuania in the World War II (1947). Taip pat paminėtinas jo straipsnių rinkinys Kultūra. Civilizacija. Geopolitika (2003).