Petras Malakauskis

Petras Malakauskis (1889 04 18 – 1947 04 27) Kauno kunigų seminariją baigė 1913 m. ir netrukus buvo įšventintas kunigu. 1913-1914 ir 1920-1922 m. studijavo bažnytinę teisę Grigaliaus universitete Romoje, kur gavo teisės daktaro laipsnį. 1922 m. gegužės 30 d. P. Malakauskis pradėjo dirbti Teologijos-filosofijos fakulteto Kanonų teisės šaltinių katedroje vyresniojo asistento pareigose. 1923 m. birželio 1 d. buvo nominuotas docentu, 1929 m. lapkričio 26 d. – ekstraordinariniu, o 1936 m. rugsėjo 1 d. – ordinariniu profesoriumi, kuriuo buvo iki fakulteto uždarymo 1940 m. liepą. Be to, P. Malakauskis nuo 1937 m. gruodžio 22 iki 1940 m. birželio 16 d. buvo Teologijos-filosofijos fakulteto dekanu.

P. Malakauskio universitetinės kūrybos korpusas – tai iš esmės lietuviškas komentaras dabar neaktualiam 1917 metų Kanonų teisės kodeksui. Tai Moterystės teisės, d. 1-2 (1923-1926, 1932), Baudžiamosios teisės (1928, 1934), Konkordatai ir Lietuvos konkordatas (1928), Katalikiškos draugijos (1930), Viešosios bažnytinės teisės (1931), Bažnytinių teisių šaltiniai (1931), Bažnytinės teisės: įvadas (1932), Įgimtoji teisė (1932, 1934), Laidojimas (1937), Bažnytinės asmeninės teisės, t. 1-2 (1939-1940).