Zenonas Ivinskis

Zenonas Ivinskis (1908 05 25 - 1971 12 24) Lietuvos universitetą baigė 1929 m., o 1929–32 studijavo Miuncheno ir Berlyno universitetuose. Ten 1932 m. apgynė disertaciją Geschichte des Bauernstandes in Litauen von den ältesten Zeiten bis zum Anfang des 16. Jahrhunderts. Ji 1933 m. buvo paskelbta dviem versijom - atskirai išleistas pirmas skyrius vadinosi Geschichte der Entstehung und der Entwicklung des Bauernstandes in Litauen, o pilna, ilgoji versija - Geschichte des Bauernstandes in Litauen. Po to Z. Ivinskis kurį laiką dirbo Berlyno ir Dancingo archyvuose ir paruošė habilitacinį darbą Lietuvių ir prūsų prekybiniai santykiai pirmoje XVI a. pusėje, kurį 1933 m. birželio 12 d. apgynė Kaune (išspausdinta 1934). Tuoj po to, 1933 m. rugsėjo 1 d. įsidarbino Teologijos-filosofijos fakulteto Visuotinės istorijos katedroje privatdocentu, einančiu docento pareigas. 1935 m. rugsėjo 1 d. Z. Ivinskis tapo docentu, o 1940 m. birželio 1 d. – ekstraordinariniu profesoriumi, kuriuo išbuvo tik pusantro mėnesio. Visą tą laiką vadovavo Visuotinės istorijos katedrai. 1941 m. rugpjūčio 1 d. tapo kuriamo Filosofijos fakulteto branduolio nariu ir istorijos katedros vedėju, jam suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus vardas. 1941/42 mokslo metais buvo šio fakulteto dekanu. Z. Ivinskis 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949-1963 m. gyveno Romoje, 1963-1971 m. – Bonoje, kur dėstė universitete.  

Z. Ivinskis į viešą medievistikos lauką įžengė kaip Vytauto tyrinėtojas – paminėtinos Vytauto jaunystė ir jo veikimas iki 1392 m. (1930), Vytautas Didysis istorinėje literatūroje (1930), Vytauto Didžiojo darbai Katalikų bažnyčiai Lietuvoje (1930), Vytauto Didžiojo darbų ir jo periodo bibliografija (1931). Po grįžimo iš Vokietijos tyrimų laukas išsiplėtė. Iš gausių studijų išskirtinos Kovos bruožai dėl Žemaičių ir jų sienų (1936), Saulės-Šiaulių kautynės 1236 m. ir jų reikšmė (1936), Durbės kautynės 1260 m. ir jų politinis vaidmuo (1937), Senovės lietuvių religijos bibliografija (1938), Medžių kultas lietuvių religijoje (1938), Krikščionybės kelias Lietuvon (1938), Mindaugas und die Zemaiten (1938), Lietuvos istorija romantizmo metu ir dabar (1939), Trakų salos pilis (1941). Ryškiausia populiarizacijos pėdsakas - didelis skyrius Lietuva valdoma Gedimino giminės kolektyviniame Lietuvos istorijos vadovėlyje (1936). Z. Ivinskis pradėjo tyrimą apie senosios Lietuvos šaltinotyrą, bet jo nebaigė – išliko tik dalis, paskelbta pavadinimu Lietuvos istorijos šaltiniai (1995). Neišspausdinti liko spaudai įteiktos studijos Lietuvos prekybiniai santykiai su užsieniu XVI a. (1940, isšp. 1992) ir Knygų prekybos klausimu Lietuvoje XVI-XVII a. (1944, išsp. 2016). 

Romos ir Vokietijos archyvai ir bibliotekos Z. Ivinskiui leido tęsti nutrūkusius tyrimus, kurių rezultatai buvo skelbiami vokiškai ir lietuviškai. Išskirtinos studijos Die Druckerei der Jesuiten in Vilnius und die ersten litauischen katholischen Bücher (1954), Kirchengesang in Litauen im XVI.-XVII. Jahrhundert (1954), Mindaugas und seine Krone (1954), Šv. Kazimieras, 1458-1484 (1955), Merkelis Giedraitis ir jo laikų Lietuva (1955), Lietuvos ir apaštalų sosto santykiai amžių bėgyje: (iki XVIII amžiaus galo) (1957, išsp. 1961), Lietuvos istorija naujų šaltinių ir pokarinių tyrinėjimų šviesoje (1961, išsp. 1964), Pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas ir jo palikimas (1965), Die Entwicklung der Reformation in Litauen bis zum Erscheinen der Jesuiten (1967), Žemaičių (Medininkų) vyskupijos įkūrimas (1417) ir jos reikšmė lietuvių tautai  (1972). Jau po autoriaus mirties buvo paskelbta sintezė Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978).

Paulius Jatulis parengė tris tris Z. Ivinskio Rinktinių raštų tomus (1986, 1987, 1989). Juose surinkta didesnė dalis autoriaus kūrybos lietuvių kalba akademiniuose žurnaluose, kultūrinėje spaudoje ir enciklopedijose. Visgi šių rinkinių sudarymą stipriai įtakojo leidybinės apimtys ir todėl galutiniame rezultate jiems pritrūko nuoseklumo, nes buvo praleisti svarbūs kūriniai. Gal būt planuoti papildomi tomai, nes į Rinktinius raštus neįtraukti gausūs Z. Ivinskio straipsniai moderniosios Lietuvos istorijos bei istoriografijos klausimais.